Garsinės teksto raiškos priemonės rusų ir lietuvių kalbose

Straipsnyje nagrinėjamos garsinės teksto raiškos priemonės rusų ir lietuvių kalbose. Tiek poetiniuose, tiek prozos tekstuose didžiausias dėmesys visada buvo skiriamas daugiausia segmentinio lygmens priemonėms - instrumentacijai, eufonijai, garsiniam simbolizmui ir kt., kurios užfiksuotos rašytiniame tekste. Jos pakankamai ištirtos įvairiose kalbose, taip pat rusų ir lietuvių. Mažiau abiejose kalbose, ypač lietuvių, yra ištirtos rašytinėje kalboje nepažymėtos, bet sakytinėje kalboje pasireiškiančios garsinės intonacinės raiškos priemonės - intonaciniai tipai (ir jų emociniai variantai), intonacinio kirčio vieta, sintagminė skaida, pauzė ir jos trukmė, balso tembro ir registro pasikeitimai. Šiuo atžvilgiu labiau ištyrinėta, lyginant su lietuvių, sakytinė rusų kalba. Sugretinimas parodo tam tikrą garsinių teksto raiškos priemonių inventoriaus ir funkcijų bendrumą