Lietuvių kalbos šakninių garsus reiškiančių veiksmažodžių vokalizmas (šaknys su mišriaisiais dvigarsiais)

Straipsnis skirtas lietuvių kalbos šakninių garsus reiškiančių veiksmažodžių tyrinėjimams, siekiant nustatyti formaliosios struktūros ir semantikos sąsajas. Analizei pasirinkta iki šiol lietuvių kalbotyroje netyrinėta fonetinė Garsų semantinė grupė (SG) veiksmažodžių struktūra. Tiriant garsų veiksmažodžių fonetinę struktūrą, tikslinga atskirai aptarti vokalizmą (centrą) ir konsonantizmą (periferiją). Straipsnyje apsiribota garsų veiksmažodžių vokalizmu: pirmiausia nustatoma, koks yra Garsų SG veiksmažodžių centro inventorius (balsiai, dvibalsiai, mišrieji dvigarsiai), po to detaliau analizuojami tik veiksmažodžiai su mišriaisiais dvigarsiais: pateikiama jų statistika ir tiriama, su kokiais semantiniais požymiais galima sieti minėtų veiksmažodžių vokalizmą. Straipsnyje teigiama, kad šakniniai Garsų SG veiksmažodžiai turi gana savitą vokalizmą. Garsų SG veiksmažodžių su trumpaisiais balsiais yra maždaug tris, o su dvibalsiais maždaug du kartus mažiau negu bendrinėje kalboje; tuo tarpu su mišriaisiais dvigarsiais – beveik du kartus daugiau. Garsų SG leksemų vokalizmas turi neabejotiną ryšį su semantika