Gavėnios – Velykų laikotarpio papročiai ir muzikinis folkloras

Užgavėnių vakare Lietuvoje, o atskirose vietovėse ir Pelenų dieną įvyksta simbolinė Lašininio ir Kanapinio dvikova, kurią laimi Kanapinis. Šiedu personažai simbolizuoja mėsėdį ir gavėnią – septynių savaičių pasninko ir susilaikymo periodą prieš Velykas. Kaip ir Velykos, Gavėnia neturi stabilios datos. Ji prasideda pirmąja diena po Užgavėnių, kuri vadinama Pelenų diena, per kurią bažnyčioje žmonėms ant galvų barstomi pelenai. Pelenai simbolizuoja žmogaus gyvenimo trapumą – „iš dulkės kilęs, į dulkę ir pavirsi“. Nors ir prasidėjusi labai niūriai, Gavėnia ženklina pavasario pradžią, gamtoje kasdien daugėja atgimimo ženklų. Gavėnios metu svarbia data, nors oficialiai ir nešvenčiama, laikytinas pusiaugavėnis arba Krikštai (Dzūkijoje), švenčiamas ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai Gavėnia persirisdavo į antrąją pusę. Svarbios papročiais įprasminamos ir kitos minėto laikotarpio dienos – Šv. Kazimieras (III.4), nuo kurio jau būdavo „kreiva vėžė“ ir sparčiai pradėdavo tirpti sniegas, Keturiasdešimties kankinių diena (III.10), kada iš šiltųjų kraštų sugrįždavo keturiasdešimt paukščių, Šv. Juozapo diena (III. 19), kai parskrenda pempė, Blovieščiai arba Gandrinės (III. 25), Balandžio 1-oji – melų diena, Verbų sekmadienis ir Didžioji savaitė. [...]Muzikos teorijos ir pedagogikos katedraVytauto Didžiojo universiteta