Kanklės by Vincas Kudirka as the first collection of harmonized Lithuanian folksongs

Straipsnyje tyrinėjamas Vinco Kudirkos parengtas harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinys „Kanklės“. Darbe siekiama nustatyti šio rinkinio atsiradimo prielaidas, turinį, iškelti jo teigiamas savybes, istorinę reikšmę ir aptarti trūkumus. Tilžėje išleistas liaudies dainų rinkinys vyrų chorui „Kanklės“ laikomas pirmuoju publikuotu harmonizuotų liaudies dainų rinkiniu lietuvių muzikos istorijoje. Leidinį entuziastingai sutiko atbudusi inteligentija bei kiti šviesesni lietuvių bendruomenės sluoksniai. Chorinių dainų reikėjo ir lietuviškiems vakarams. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos matyti, jog šis leidinys nebuvo tobulas: jis turi daug privalumų, tačiau jame yra ir trūkumų. Kūrybinis santykis su lietuvių liaudies melodijomis reikalavo iš jas harmonizavusių kompozitorių specifinių folkloro žinių ir adekvataus jų suvokimo. Tokių žinių tuo metu nebuvo ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir Europoje. Taigi muzikos mėgėjui Vincui Kudirkai tai buvo neįveikiamas uždavinys, nes tokiam suvokimui dar nebuvo atėjęs laikas. Vis dėlto „Kanklės“ – istoriškai reikšmingas leidinys. Iš 42 paskelbtų dainų beveik visos autentiškos ir vertingos. Didelę dalį dainų harmonizavę lenkų kompozitoriai pateikė įvairesnių ir išradingesnių harmonizavimo būdų nei lietuvių vargonininkai. Lenkų autorių harmonizuotėse pastebima įvairesnė faktūra, atskirų choro balsų savarankiškumas ir plastiškas jų vedimas. Keletas dainų galėjo tapti pavyzdžiu būsimoms lietuvių kompozitorių liaudies dainų išdailoms.The paper examines the collection of harmonised Lithuanian folksongs “Kanklės” [Baltic Psaltery], compiled by Vincas Kudirka. The paper attempts to identify the preconditions for the appearance of this collection, its content, point out its positive features, historical significance, and discuss its drawbacks. The collection of folksongs for the male choir “Kanklės”, published in Tilsit, is regarded as the first published collection of harmonised folksongs in the history of Lithuanian music. The publication was enthusiastically welcomed by the awakening intelligentsia and other enlightened strata of Lithuanian society. Choral songs were in demand for performing at Lithuanian gatherings. Viewed from today’s perspective, the publication was far from perfect: along with many advantages it also had numerous shortcomings. The creative relationship with Lithuanian folk melodies required that harmonisers exercise certain specific knowledge of folklore and its adequate understanding. Such knowledge did not exist at that time not only in Lithuania or Poland, but also across Europe. Such a task was insurmountable to the amateur musician Kudirka, because time for such an understanding had not yet come. Nevertheless, “Kanklės” is a publication of historical significance. Almost all out of 42 published songs are authentic and valuable. Polish composers who harmonised the majority of these songs employed more varied and ingenuous means of harmonisation than those used by Lithuanian organists. The Polish harmonisations include varied factures, autonomy of individual voices of the choir and their soft intonation. Several songs could present an example for the future harmonisations of folksongs by Lithuanian composers