Kanklės of Lithuania Minor

Tyrinėtojų darbuose Mažosios Lietuvos kanklės laikomos lietuvininkų instrumentu, tačiau šio straipsnio autorius daro prielaidą, kad lietuvininkų kanklės galėjo būti ne vietiniai, bet atneštiniai instrumentai. Istorinių šaltinių duomenų tyrimas atskleidžia, kad Mažosios Lietuvos lietuvininkų nuo XIX a. vidurio žinomas kanklių pavyzdys yra sudėtingos ir gana neaiškios kilmės instrumentas: jis turi nemažai bendrumo su maždaug 78% Lietuvos ir 43% Latvijos muziejuose saugomų etnografinių XVIII– XX a. pradžios kanklių eksponatų. Trūkstant daugiau duomenų, kol kas tenka kliautis hipoteze, jog kanklės pas lietuvininkus pateko greičiausiai per Užnemunę, kur jas atnešė iš senųjų kuršių žemių kilę atsikėlėliai žemaičiai. Šių instrumentų raida Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje turėjusi būti panaši, tačiau tikriausiai skyrėsi vartojimas. Suvalkijoje skambintos etninės ir bendros europinės muzikos pasaulietinės melodijos, o Mažojoje Lietuvoje – pritariama ir religinėms krikščioniškosioms giesmėms. Tikriausiai dėl to lietuvninkų kanklės dar vadintos ir „lietuvių“ arba „Dovydo arfa“. Duomenų stoka neleidžia atsakyti į klausimą: ar kanklės lietuvininkų, ar kuršininkų palikimas? Atrodytų, kad tiesiogiai – nei vienų, nei kitų, tačiau šis instrumentas ir jo numanoma raida liudija sudėtingą ir nelabai aiškią lietuvininkų etninės grupės kilmę, kurioje pastebimi žemaičių, vakarų aukštaičių ir kuršininkų (galbūt ir kuršių) kultūros bruožai.According to the latest research based on three historical pictures of the kanklės of Lithuania Minor in the 16th-20th c , which are compared with the samples of kanklės in museums of Lithuania (74 samples) and Latvia (146 samples) of the 18th-20th c the hypothesis is proposed that the kanklės of Lithuania Minor could not be native instruments. The innovations of the kanklės beginning from the 15th-16th c. were most probably brought to Lithuania Minor by migrations from Southern Lithuania, perhaps adopted from Northwestern Lithuania