Tradicinės kanklės ir kanklininkai šventėse

Anksčiausias mums žinomas šaltinis apie kankles yra žinomas iš XVII a. Faktai byloja, kad iki XX a. pirmosios pusės Siaurės rytų Aukštaitijoje kanklės buvo žinomos kaip dvasinės kontempliacijos priemonė. Likusioje Aukštaitijos dalyje, Žemaitijoje ir Suvalkijoje kanklių bei kanklių muzikos paskirtis buvo kitokia: instrumentas naudotas skambinti visur ir jvairiomis progomis: vestuvėse, laidotuvėse, bažnyčiose, gegužinėse, derliaus, dainų ir kt. šventėse. XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pirmojoje pusėje lietuviškumo simboliu buvo pasirinktos suvalkietiško tipo kanklės. Jos pradėtos modifikuoti ir platinti visuose Lietuvos kampeliuose. Kanklininkai skambino ir po vieną, ir ansambliais, tiek sau, tiek ir viešose vietose. Ypač šio tipo kanklės XX a. pirmojoje pusėje prigijo Aukštaitijoje. Paskutinius porą dešimtmečių, ypač Aukštaitijoje, jaučiamas modifikuotų tradicinių suvalkiečių, o Žemaitijoje -tradicinių žemaitiškų kanklių renesansasThe oldest known source attesting to this is dated from the 17th century. The sources tell us that kankles were used as a means of spiritual contemplation in the north-eastern Aukslaitija (Highlands) until the first half of the 20th century. In the other part of Aukstaitija, in Zemaitija (Lowlands) and Suvalkija (south-western Highlands), the purpose of kankles and its music had been different. This instrument was used for playing everywhere and for various occasions: at weddings, funerals, church, harvest festivals, May dances etc. in the period of the Second part of 19th century - first part of the 20th century. Suvalkija kankles type instruments became as a symbol of Lithuanianism. Modified kankles spread to all the ethnic regions of Lithuania. Local people used to play on them solo, in groups, for one self or in public places. This type of kankles became popular particularly in Aukstaitija during the 20th century. It is felt a renaissance of modified traditional Suvalkija type kankles in Suvalkija, and Zemaitija type kankles in ZemaitijaVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij