(Lietuvių) tarmių tinklo konstantos ir kintamieji

Lietuvių kalbos punktų tinklo istorija prasideda dar pirmoje XX a. pusėje. Šis tinklas, susidedantis iš beveik 800 punktų, išsamiai tirtas 6-7 XX a. dešimtmečiais, jo duomenimis naudotasi rengiant kitus lietuviškus ir tarptautinius mokslinius leidinius. Vis dėlto per daugiau kaip pusę amžiaus įvyko gausių socialinių, demografinių, kultūrinių ir pan. pokyčių. Todėl šiame straipsnyje aptariami lietuvių tarmių ir tarmėtyros pokyčiai atlikus Lietuvių kalbos atlaso punktų stebėseną antrajame XXI a. dešimtmetyje. Palyginus pirminę ir peržiūrėtą padėtį, pasakytina, kad tinklas išlaikytas daugiau nei 70 procentų. Vis dėlto tyrimo metu, atsižvelgus į pakitusį visuomenės gyvenimo būdą, tarmė nustota vertinti kaip uždara, kitų kalbinių sistemų neveikiama sistema. Pakitus šiam požiūriui neišvengiamai atsivėrė kitoks pateikėjo vertinimas. Svarbūs tapo ne tik kalbiniai kriterijai, bet taip pat ir išsilavinimas, mobilumas, socialiniai ryšiai, gimtojo tarminio varianto prestižas. Su prestižu organiškai siejasi ir regioninių institucijų pastangų išlaikyti regionų tvarumą būtinybė. Dėl skirtingo socialinio statuso, nevienodų demografinių rodiklių išskirtos stipriosios ir silpnosios tarmės, taip pat sukurta tarminės vietovės gyvybingumo skalė - nuo gyvybingo iki sunykusio tarminio punkto. Taigi sisteminga tarminių punktų stebėsena ne tik leido nustatyti reikšmingus tarminio kalbėjimo pokyčius, bet ir paskatino tarmėtyros raidą bei naujų tyrimo krypčių ir metodų įtraukimą.The article presents the Lithuanian language network of regional variety areas (hereinafter: RVAs) and changes in its research. The network, consisting of almost 800 RVAs, was comprehensively explored in the period between the 1950s and 1960s, and the data was used for scientific publications in both Lithuania and abroad. However, in the course of over five decades, numerous social, demographic, cultural, etc. changes have taken place. Therefore, the paper focuses on the changes in the Lithuanian dialects and dialect studies based on the monitoring of the RVAs in the Atlas of the Lithuanian Language in the 2010s. Upon revision of the RVAs identified in the ALL and evaluation of their prospects, it can be concluded that about 70% of the traditional RVAs have positive prospects for further development in both Žemaitija and Aukštaitija. Strengthening these prospects requires a conscious action from local authorities in promoting the socio-economic attractiveness of the region and enhancing the prestige of the local identity. In an effort to determine the strength of dialectal speech between the respondents of different generations, the representatives of the middle-aged generation (31-49 years old during the monitoring process) were found to display the most pronounced convergence of dialectal speech and normative language. This contributed significantly to the formation of larger regional constructs, i.e. regiolects. Although the individual RVAs might have been relatively homogeneous in terms of the local population, and simultaneously in terms of the spoken local language variety, the linguistic picture of the total territory of Lithuania is generally quite diverse. Better education and greater opportunities for mobility led to the expansion of dialectal areas and the formation of larger constructs – regiolects and geolects. Due to the change in how a dialect was being viewed, currently seeing it as an open rather than closed language system, the dialectological research started including aspects of sociolinguistics and social sciences, which were directly related to the sustainability of the regional linguistic and cultural identit