The Repertory of Lithuanian kanklės music

Straipsnyje glaustai, laikantis naujausios kanklių tipologijos ir tyrinėjimo sistemos, aprašyta kanklių gvildenimo istorija, jų tipologija, repertuaro bruožai. Publikacijoje nagrinėjama vakarų aukštaičių ir žemaičių, suvalkiečių bei šiaurės rytų aukštaičių autentiška kanklių muzika, iššifruota J. Čiurlionytės, A. Sabaliausko, V. Paltanavčiaus, V. Palubinskienės, A. Motuzo, N. Visockaitės-Lungienės, V. Alensko, D. Čičinskienės, O. Patronaitienės, T. Kann, V. Liutkutės, J. Kartenio ir J. Jurgos. Melodijos paimtos iš "Tautosakos darbų" III tomo, Lietuvių tautosakos rankraštyno, Etnomuzikos instituto, VDU Kretingos šv. Antano Religijos studijų instituto bei asmeninių archyvų. Tyrinėjant etninių ir bendraeuropinių tradicijų sąveiką lietuvių kankliavimo muzikos repertuare XIX a. II pusėje - XX a. I pusėje, pastebėta, jog kanklių ir armonikos muzika pagal žanrus ir muzikinės raiškos priemonių ypatybes turi daug ką bendra. Akivaizdu, kad armonikos repertuaras labai paveikė kanklių muziką. Kanklininkai išlaikė svarbiausius vakarų aukštaičių, žemaičių bei suvalkiečių dainų melodijų bruožus, o šiaurės rytų aukštaičių giedamosios sutartinės, kurios atliekamos skambinant kanklėmis, šiek tiek pakito ir įgavo savarankiškos instrumentinės muzikos pobūdį. Keturinių sutartinių faktūra labiausiai atitiko kankliavimo specifiką.The article, in observance of the newest typology and researching system, presents a brief description of the history of studying kanklės, their typology and traits of the repertoire. The publication examines the authentic music of Western Upper and Lower Lithuanians, Suvalkiečiai and Northeastern Upper Lithuanians, deciphered by J. Čiurlionytė, A. Sabaliauskas, V. Paltanavičius, V. Palubinskienė, A. Motuzas, N. Visockaitė-Lungienė, V. Alenskas, D. Čičinskienė, O. Patronaitienė, T. Kann, V. Liutkutė, J. Kartenis and J. Jurga. The melodies are taken from Volume III of "Tautosakos Darbai", the collection of manuscripts of Lithuanian folklore, the Institute of Ethnic Music, the St. Antanas Institute of Religious Studies of Vytautas Magnus University in Kretinga and personal archives. When studying the interaction of ethnic and pan-European traditions in Lithuanian musical repertoire in the second half of the 19th – the first half of the 20th century, it was noticed that the kanklės and squeezebox music has a lot in common in terms of the genres and the peculiarities of means of musical expression. It is obvious that the squeezebox repertoire greatly influenced the kanklės music. Kanklės players retained the most important traits of melodies of songs of Western Upper and Lower Lithuanians and Suvalkiečiai and the glees, sung by Northeastern Upper Lithuanians, performed accompanied by kanklės, to a certain extent changed and acquired a character of self-sufficient instrumental music. The structure of quadruple glees was most compliant with the specifics of kanklės playing