Simboliniai žirgų laidojimo papročiai geležies amžiaus rytų Lietuvoje

Straipsnyje analizuojami simbolinio žirgų laidojimo papročiai, Rytų Lietuvos pilkapių kultūroje buvę paplitę daugiausiai X–XI a. Dominuojančios simbolinės laidosenos formos buvo individualūs simboliniai kapai, imituojantys žirgo inhumaciją arba kremaciją. Taip pat praktikuotos ir įvairios grupinį laidojimą imituojančios apeigos. Simbolinė ir tikra laidosena koegzistavo, tarp jų nepastebima chronologinių ar regioninių skirtumų. Simbolinių žirgų kapų įkapės indikuoja žemesnį statusą. Laidojimo imitavimo apeigas praktikavo tie, kurie neišgalėjo kaip įkapės palaidoti paties gyvūno. Socialinė žirgų laidojimo arba simbolinio laidojimo reikšmė augo didėjant karinės veiklos aktyvumui ir socialinei stratifikacijai.The paper analyses symbolic horse burial rites that had been in use in the East Lithuanian barrow culture generally in the 10–11th C. Single imitative inhumations and cremations are the dominant forms of horse cenotaphs. Also a variety of imitative group burial forms were employed. Symbolic and actual funerary rites for horse were coexistant, and no chronological or spatial discrepancy between them is observed. Grave-goods in symbolic horse burials indicate lower status. Imitative burial of horse was performed by those having no resources for disposing the animal itself as a grave-good. Social implications of horse burial or symbolic burial gained substantiality along with growing military activity and social stratification