Aistiškosios laidojimo apeigos Lietuvos pajūryje lyginamosios religijotyros kontekste

Peržvelgus būdingiausius Vakarų Lietuvos kapinynų materialinius simbolius pastebima, kad Europos Barbarikumo kontekste jie nėra išskirtiniai. Šie simboliai veda prie bendros indoeuropietiškos germanų-baltų-slavų mitologijos, kurios siužetai kiekvienoje indoeuropiečių atšakoje buvo savaip saugomi ir rutuliojami. Lyginamoji religijotyra atskleidžia įkapių aukojimo daugiaprasmiškumą. Žirgas yra ne tik aukojamas turtas, perkėlimo į anapusinį pasaulį priemonė, bet ir vaisingumo, karingumo ir atgimimo simbolis, užtikrinantis mirusiajam pomirtinę būtį. Archeologijos duomenų ir daug vėlesniais laikais užrašytų tautosakos, mitologijos šaltinių lyginimas skatina tyrinėtojus vertinti įvairiapusiškai. Tai daryti verta bandant apčiuopti baltų pasaulėžiūros raidos etapus, kurie teoriškai tikėtini pagal lyginamosios religijotyros metodais nustatytų stadijų modelius. Apeigų žymės archeologiniuose sluoksniuose, archeologiniai radiniai suteikia tikslesnę chronologiją tam tikroms tikėtinoms kultų apraiškoms, o tautosakos ar rašytiniai duomenys apie archajiškus ritualus leidžia tyrinėtojams nuo archeologijos duomenų pereiti į platesnį priešistorės, antropologijos kontekstą.Upon overviewing the most characteristic material symbols of the graveyards of the Western Lithuania, it can be noted that in the context of European Barbaricum they are not exceptional. The symbols lead to the common Indo-European mythology of Germans, Balts and Slavs, whose subjects were safeguarded and developed in each branch of Indo-Europeans. The comparative religion studies reveal the multiple meanings of the shroud sacrifice. A horse is not only a sacrificed property and the tool for travelling into the other world, but also the symbol or fertility, militancy and resurrection, ensuring the afterlife for the dead person. The comparison of the archeological data and folklore and mythology sources, recorded a lot later encourages the researchers to perform a well-rounded evaluation, which is worth doing when attempting to grasp the phases of development of the Baltic worldview, which can be theoretically expected according to the models of the stages, identified by employing the comparative religion studies methods. The marks of rituals in archeological layers and archeological findings provide a more precise chronology to certain expected cult manifestations and the folklore or written data on archaic rituals provide the researchers the possibility to transit from the archeological data to a broader context of pre-history and anthropology