Carnival in Lithuania

Straipsnis skirtas simbolinių kultūros formų transformacijoms nagrinėti. Pagrindinis darbo dėmesys skiriamas vienos seniausių ir reikšmingiausių žmogaus simbolinės veiklos formų – persirengimo papročio tradicijos kaitai Lietuvoje dvidešimtame amžiuje analizuoti. Tyrimas pagrįstas etnografiniais duomenimis. Teorinis darbo pagrindas – Viktoro Turnerio ritualo teorija. XX a. pradžios Lietuvoje persirengimo tradicija aiškiausiai buvo matyti persirengėlių vaikštynėse tam tikrų švenčių metu. Po 1920 m. tradicinė kaimo struktūra pakito, kas paveikė įvairių tradicijų, tarp jų ir persirengėlių tradicijos kaitą. Bendruomeniniai papročiai prarado savo ritualinę paskirtį ir palaipsniui įgavo pasilinksminimo funkcijas. Miesto kultūrinė įtaka, moderni edukacija paveikė kaimo persirengėlių vaikštynes palaipsniui suteikdama joms miesto karnavalo bruožų. Drauge Lietuvos nepriklausomybės atgavimas stiprino domėjimąsi tautine kultūra. Etninės kultūros entuziastai pradėjo dirbtinai organizuoti persirengėlių vaikštynes (visų pirma per Užgavėnes). Iki XX a. pab., palaikoma vietinių entuziastų ir autoritetų, ši karnavalinė persirengėlių tradicija išliko kaip žaidimas. Lietuvių liaudies kultūros centras pradėjo organizuoti tokias vaikštynes per ne tik per Užgavėnes, bet ir per Kalėdas. Jose panaudota daug tradicinių persirengėlių vaikštynių elementų bei ikikrikščioniškos tradicijos detalių. Greta pastangų atkurti / sukurti ritualizuotas kultūros formas, XX a. pabaigos persirengėlių vaikštynėse matyti ir modernizuotų kultūros formų paieška.The article discusses transformations of symbolic forms of culture. The main attention in the work is focused on analysis of one of the oldest and most important forms of symbolic human activities - changes in disguise custom in Lithuania in the twentieth century. The research is based on ethnographic data. The theoretical basis of the article is ritual theory by Victor Turner. The disguise tradition in Lithuania of early 20th Century is best revealed in the dressed-up processions during certain festivals. After 1920, the traditional rural structure changed affecting the dynamics of various traditions, including dressed-up people's tradition. Communal traditions lost their ritual purpose and gradually acquired celebration functions. Cultural influence of the city, modern education affected rural dressed-up processions gradually adding city's carnival features to them. In its turn, restoration of Lithuanian independence strengthened interest in ethnic culture. Ethnic culture enthusiasts started artificially organising dressed-up processions (first of all, on Shrovetide). Until the end of the 20th Century, this carnival dressed-up tradition supported by local enthusiasts and authorities remained as a game. Lithuanian folk culture centre started organising such processions not only on Shrovetide but also during Christmas. Lots of traditional elements of dressed-up processions and pre–Christian tradition details were used in them. In addition to the efforts to restore/create ritualised cultural forms, dressed-up processions of the late 20th Century also demonstrate a search for modernised forms of culture