Pilkapiai lietuvių prigimtinės kultūros lauke

Pilkapiai – ilgaamžis, savitas senovės lietuvių religijos reiškinys, į jį žvelgiama iš prigimtinės kultūros lauko. Remiantis archeologijos, kalbos ir tautosakos duomenimis, straipsnyje nagrinėjamas supiltų kalnų (piliakalnių ir pilkapių) vaizdinys, pilkapių išvaizda ir simbolinės reikšmės. Autorius kalba apie tai, kad iš biraus įvairiaspalvio smėlio supiltas pilkapis figūratyviai reiškia gyvenimo kalną ir (arba) mirusiojo gyvenimo metus. Smiltys gyvuosius su mirusiaisiais vienu metu sujungia ir atskiria: sujungia, nes pilkapio pylimas yra visų gyvųjų rūpestis, mirusiesiems skirtų apeigų grandinė; atskiria, nes kartu su mirusiuoju laidojama praeitis, kapas padalija erdvę, gyviesiems palikdamas tai, kas ant žemės, mirusiems – kas po ja. Ryškiausias senovės lietuvių pilkapių bruožas – šventumas, kylantis iš patirto mirties artumo. Šiandien pilkapių šventumas atpažįstamas iš jiems būdingos apskritimo formos, sampilą juosiančio akmenų rato – vainiko; ilgainiui jį pakeitė duobės arba grioviai, kuriuose su pertraukomis buvo kūrenama ugnis.Tumuli - long lived, distinctive phenomenon of ancient Lithuanian religion, which is viewed from a field of natural culture. Based on archaeological, linguistic and folklore data, the article deals with the image of mounds of earth (hillforts and tumuli), appearance of tumuli and symbolic meanings. The author talks about the fact that tumulus, made of loose multicolour sand, figuratively means the mountain of life and (or) the life years of a deceased. Grains of sand connect and separate the dead with the living at the same time: connect since tumulus is a concern of all the living, a chain of rites dedicated to the dead; separate because the past is buried together with the deceased, a grave divides space, leaving everything that is on the ground to the living, and what is underground - to the dead. The most prominent feature of ancient Lithuanian tumuli is sanctity, arising from the proximity of death. Today, the sanctity of tumuli is recognizable from a circular shape typical of them, circle of stones surrounding a mound - a crown; eventually it was replaced with pits or ditches, where fire was burnt intermittently