Kaip seniausieji žemaičių protėviai laidojo mirusiuosius

Straipsnyje pateikiama VII–VI tūkstantmečio prieš Kristų prie Biržulio ežero esančių vietovių – Donkalnio, Spigino Rekešos – kapų archeologinė medžiaga, charakterizuojami kapai, radiniai, įkapės, laidojimo papročiai bei to laikotarpio žmonių gyvensena. Tai seniausi kapai Lietuvoje, iš viso aptikta dvidešimt to laikotarpio kapų. Įdomiausi iš jų – dvigubas vyro ir moters kapas bei seno medžiotojo kapas. Straipsnyje detaliai aprašoma kapų archeologinė medžiaga: kapo kontūras ir lokacija, radiniai ir jų padėtis vietos atžvilgiu, pateikiami detalūs funkcinės anatomijos ir biomechanikos tyrimų rezultatai. Komentuojami specifiniai mirusiųjų padėties kape atvejai. Mirusiojo griaučių anatominė tvarka galėjo būti suardyta dėl papročių, susijusių su mirusiojo baime. Taip pat buvo svarbus kaukolės (galvos) kultas, mirusiųjų akiduobių puošimas žvėrių dantimis, kriauklelėmis ir kitomis medžiagomis. Mezolitinė ir neolitinė Donkalnio, Spigino ir kitų aptariamų kapinynų medžiaga leidžia tiesiogiai žvelgti į to meto visuomenės žmonių sveikatą ir ligas. Paleopatologiniai ir kraniometriniai tyrimai atskleidė, jog aptariamuose kapuose palaidoti žemaičių protėviai buvo grakštaus kūno sudėjimo, sirgo kariesu, parodontoze ir artritu, tačiau nerasta anemijos ir rachito ligų požymių. Archeologijos moksle taikomi tradiciniai bei biomedicinos mokslų metodai leidžia atskleisti praeities žmonių socialinės ir kultūrinės gyvensenos ypatumus bei sveikatos būklę.The article presents archaeological data from the VII – VI centuries BC about places that are nearby to the Biržulis lake - Donkalnis, Spiginas, the cemeteries, the characterization of tombs, findings, funeral customs and the lifestyle of people during that historical period. These are the oldest tombs in Lithuania, and in total more than 20 tombs have been found from that period. The most interesting of them is the double grave of a man and a woman buried together and an old hunter's grave. The article precisely describes the archaeological materials of the graves: an outline and the location of the tomb, detailed results of functional anatomy and bio-mechanics examinations. Specific cases regarding the status of the deceased are commented on. The bones of the deceased might have been rearranged due to customs, which are related to the fear of the dead. The cult of the skull (head) and decorating the eye sockets with animal teeth, small shells and other materials were also very important. Mesolithic and Neolithic matter of the mentioned cemeteries in such places as Donkalnis and Spiginas lets us learn more about the health and diseases of people from that period. Paleontological and craniometric studies revealed that Samogitian ancestors, which were buried in the previously mentioned graves, had slim figures, had dental caries and were suffering from periodontitis and arthritis, but there were no signs of anaemia or rickets. Traditions and biomedical methods, which are used in archaeology, allow to learn more about the social, cultural lifestyle peculiarities and health of people from the past