Wajdelota

Straipsnyje, remiantis etimologiniais tyrimais, bandoma nustatyti, kaip iš tiesų skambėjo žodis wajdelota prūsiškai, ką reiškė, kokia buvo jo morfologinė sandara, funkciniai atitikmenys lietuvių, slavų ir kitų indoeuropiečių pagoniškose religinėse sistemose. Straipsnio autoriaus nuomone, prototipui prūsų kalboje pati artimiausia forma -- Waidlott(e). Šis žodis, prūsų kalboje turėjęs formą *waid-lai-tojis, yra veikėjo priesagos -tojis vedinys iš veiksmažodžio waist 'žinoti' modalinio kamieno waid-lai-. Kadangi tokio veiksmažodžio rytų baltų kalbose nežinoma, minėtasis vedinys laikytinas prūsų kalbos inovacija. Pagonybės laikais taip vadinti tam tikri dvasininkai (žyniai), rūpinęsi slaptųjų religinių žinių įgijimu ir perdavimu, ką įsigalėjus krikščionybei imta laikyti burtininkavimu. Lietuvos religinėje sistemoje, straipsnio autoriaus manymu, prūsų waidelotte atitikmuo yra žynys (: žinoti). Prūsų ir lietuvių dvasininko (žynio) pavadinimai susiformavę nepriklausomai, tačiau remiantis bendru modeliu: nomen agentis iš veiksmažodžio 'žinoti, užsiimti paslaptingomis žiniomis'. Lyginant prūsų ir slavų dvasininko-žynio pavadinimus matyti, kad juos sieja struktūriniai ir semantiniai panašumai. Abiem atvejais veiksmažodžiai, atspindintys ide. *uoid- 'žinoti', buvo vartojami reikšme 'turėti slaptų žinių, naudotis jomis', o iš jų su panašiomis priesagomis išvesti nomina agentis reiškia 'tą, kuris žino; išminčių-žynį, kuris slaptomis žiniomis spėdavo būsimus įvykius'. Ne tik prūsų ir slavų, bet ir kitose ide. kalbose esama iš *uoid- kilusių religijos bei magijos sferai priklausančių vedinių.Based on etymological studies, the article tries to determine how actually sounded the word wajdelota in the Prussian language; what did it mean; what was its morphological structure, functional equivalents in Lithuanian, Slavic, and other Indo-European pagan religious systems. The author believes that the closest prototype of it in the Prussian language in the word Waidlott (e). This word had Prussian waid-lai-tojis, which is a derivative of character’s suffix -tojis from the modal stem of the verb’s wais “know” waid-lai. Since such verb is not known the East Baltic languages, the above derivative shall be regarded as the innovation of the Prussian language. In pagan times, this word was used to call priests (magus) who were taking care of acquiring and transferring secret religious knowledge, what Christianity called magic. According to the opinion of the author, Prussian waidelotte‘s equivalent in Lithuanian religious system is a priest (magus) (: to know). Names of Prussian and Lithuanian priest (magus) formed independently, but on the basis of a general pattern: nomen agentis from the verb “to know, pursuit mysterious knowledge”. Comparing Prussian and Slavic names of priest, we can see that they share structural and semantic similarities. In both cases, they are verbs reflecting the ide. *uoid-“to know” were used in the meaning of “to have secret knowledge and use them”; and nomina agentis derived from them using similar suffixes mean “the one who knows, a Wiseman, whose secret knowledge helped to forecast future events”. Not only Prussian and Slavic, but also other ide. languages have * uoid- derivatives in the area of religion and magic