Sėlių krašto pavardės

Straipsnyje siekiama žvilgtelėti į pietinio sėlių gyvento pakraščio istorinę ir dabartinę antroponimiją ieškant galimų sėlių kalbos pėdsakų, bandant nustatyti galimas sąveikas su kaimynais, taip pat žmonių kraustymosi kryptis. Tuo tikslu aptariamos pietvakarinės sėlių krašto ribos, galimi sėlių kalbos substratiniai reiškiniai lietuvių tarmėse, lietuvių pavardžių formavimosi ypatumai ir kai kurie istoriniai bei dabartiniai seniau sėlių gyvento krašto, tiksliau – pietinės jo dalies, gyventojų sąrašai. Sėliai, baltų gentis, taigi kalbėjusi viena iš baltų kalbų, toje teritorijoje, kurioje gyveno, paliko lietuvių (ir latvių) kalbose tokių ypatybių, kurios gali būti siejamos tiek su jais pačiais, tiek ir su jų kaimynais (slavais, ugrofinais lyviais). Vienas tokių reiškinių yra balsių harmonija, vadinamasis dadininkavimas, dabar išlikęs kupiškėnų tarmėje. Galimų sėlių kalbos reliktų ieškoma Tauragnų ir netolimų apylinkių istoriniuose bei dabartiniuose asmenvardžiuose. lš viso vietinėmis galima būtų laikyti 288 (70,1 proc.) dabartinių tauragniškių pavardes. Iš jų net 118 (44,02 proc.) kildinama iš lietuviškų (ar tiesiog baltiškų) žodžių, 3 pavardės (1,11 proc.) – iš latvizmų, o 17 (6,34 proc.) – iš senųjų baltų dvikamienių asmenvardžių. Straipsnyje apžvelgiami pietinių sėlių gyventų žemių kai kurie istoriniai ir dabartiniai asmenvardžiai, ieškant juose šių sėliškų reliktų: s, z ten, kur dabar lietuviai taria š, ž; c, dž (arba atitinkamai c, dz) ten, kur būta minkštųjų *k', *g'; sveikų tautosilabinių n, kurie lietuvių tarmėse įvairiai kito.The paper aims to have a look at the historical and modern anthroponymy of the southern part inhabited by Selonians, searching for possible traces of the Selonian language, trying to identify possible interactions with neighbours, as well as the directions of the migration of people. The paper discusses the boundaries of the south-western part of the Selonian land, possible substratum phenomena of the Selonian language in Lithuanian dialects, the features of the formation of Lithuanian surnames and certain historical and current lists of population from the Selonian land, namely its southern part. Selonians were the Baltic tribe, thus they spoke one of the Baltic languages. They left certain features in the Lithuanian (and Latvian) languages in the territories where they lived which might be related to themselves or their neighbours (Slavs, Finno-Ugrian Livonians). One of such phenomena is vowel harmony, the so-called dadininkavimas, currently observed in Kupiškis dialect. The possible relics of the Selonian language are searched for in the historical and modern personal names from the localities around Tauragnai. 288 (70.1%) surnames of present Tauragnai inhabitants could be considered local. Of them as many as 118 (44.02%) originated from Lithuanian (Baltic) words, 3 surnames (1.11%) from Latvian, and 17 (6.34%) from Old Baltic two-stem anthroponyms. The paper overviews certain historical and modern anthroponyms of southern Selonian territories, looking for the following Selonian relics: s, z where modern Lithuanians pronounce š, ž; c, dž (or respectively, c, dz) instead of soft *k', *g'; sound tautosyllabic n, which underwent different changes in Lithuanian dialects