Ar Vilniaus burmistras Lukas Markovičius (mirė apie 1584 m.) buvo arijoniškos knygos autorius? Apie vieną svarbią smulkmeną

Vilniaus miestietis, burmistras arijonas Lukas Markovičius Mundijus jau senokai žinomas radikalios Lietuvos reformacijos krypties tyrinėtojams. Jis laikomas vienu žymiausių XVI a. 7-ojo dešimtmečio arijonybės centro - Vilniaus - veikėjų. Jis galėjęs būti apie 1567 m. Gardine išleistos lenkiškos arijoniškos knygos autoriumi. Toks teiginys istoriografijoje egzistuoja beveik šimtmetį. Pirmasis apie tai prabilo Alexandras Brückneris. Jis atkreipė dėmesį į 1567 m. rugsėjo 13 d. Augustino Rotundo laišką Stanislovui Hozijui, kuriame Vilniaus vaitas rašo, kad skaitė Gardine spausdintą lenkišką knygą, kurioje neigiama valdžia, skelbiamas turto bendrumas bei luomų lygybė. A. Brückneris spėjo, kad galbūt šitą lenkišką knygą parašė Lukas Mundijus. A. Brücknerio mintį išplėtojo I. Lukšaitė: pasak jos, Karaliaučiaus archyvo duomenys duoda pagrindo manyti, kad Lukas Morkūnas Mundijus buvo parašęs knygelę ir net galbūt ją dedikavęs kunigaikščiui Albrechtui. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia atmesti prielaidą, kad L. Markovičius buvo arijoniškos knygos autorius. Iš tikrųjų jų naudotuose šaltiniuose minimi tekstai yra "kalba, prašymas, skundas", o ne "knyga". Tik naujais šaltiniais ir naujomis interpretacijomis pagrįsta analizė gali leisti atsakyti į klausimą, ar L. Markovičius apskritai intelektualiai buvo pajėgus parašyti knygą. Ankstesnių teiginių atmetimas tokios galimybės anaiptol nepaneigia. L. Markovičiaus galimos autorystės klausimas yra glaudžiai susijęs su jo išsilavinimo lygiu bei konflikto su vaitu A. Rotundu ir Vilniaus miesto valdžia esme, tad juos irgi būtų pravartu išsiaiškinti.A hypothesis of historiography of the Reformation that Lukasz Markowicz, the burgomaster of Vilnius, was the author of the Polish Arianistic book published in Gardinas in 1564-1566 is analysed. After discussing the arguments of other authors, a conclusion that the mentioned hypothesis is unsound is drawn. It is not mentioned in the verses of Pedro Ruiz de Moros that the Voight of Vilnius, Augustinus Meleski Rotundus, and Lukasz Markowicz would be discussing in the books or about the books. The saying "supplicum libelum" found in the letters should be translated as "to make an oral request" and not as "a book". This conclusion doesn't mean that Lukasz Markowicz was not able to write a book. It would be useful to explore Lukasz Markowicz's level of education and his conflict with the government of Vilnius