Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje

Knygoje bandoma atkurti XX a. pradžios Vilniaus dailės gyvenimo visumą, parodyti, kaip gyveno ir kūrė skirtingos etninės Vilniaus meninės bendruomenės, kas jas jungė ir skyrė, kaip atrodė tuometinis daugiatautis Vilniaus dailės gyvenimas, kaip įsitvirtino naujos meno kryptys. Autorė tyrinėja to laikotarpio menines formas ir stilistiką, remdamasi meno sociologija, aptaria dailės funkcionavimą to meto visuomenėje, aprašo dailės rodymo, kaupimo, mokymo institucijas ir jų veiklą. Knygoje teigiama, kad XIX a. atsiradusi ir XX a. suklestėjusi nacionalizmo ideologija radikaliai atribojo tautas ir jų kultūras, tačiau universalios, kosmopolitinės meninės orientacijos, estetinės pažiūros netikėtai suartino jų kūrybą. Pirmojoje knygos dalyje aptariami lenkiški, žydiški, rusiški, lietuviški Vilniaus dailės segmentai. Antroji knygos dalis skirta XX a. pradžios dailės meninei sklaidai, joje nušviečiamos ryškiausios kryptys, stilistiniai ieškojimai, kurie buvo bendri įvairių tautybių menininkams. Autorė analizuoja būdingus to meto Europos dailės reiškinius, J.Montwillos, F.Ruszczyso, M.K.Čiurlionio meninę veiklą, avangardo iškilimą. Taip pat analizuojami ir marginaliniai to meto dailės kūriniai, kurių pagrindinis uždavinys buvo ne estetinis, o šviečiamasis, komercinis ar pramoginis. Autorė teigia, kad dailės "paraštės“ dažnai atskleidžia visuomenės dvasines tendencijas, kultūrinius poreikius ir mentalitetą ryškiau nei vaizduojamosios dailės kūriniai. Knygoje prieinama prie išvados, kad XX a. pradžia gali būti laimoma Vilniaus meninio gyvenimo augimo bei plėtros laikotarpiu.The book is an attempt to recreate the art life in Vilnius at the start of the 20th century, show how different Vilnius ethnical art communities lived and created, what united and separated them, what multinational Vilnius art life looked like at that time, how new art trends became established. The author studies artistic forms and stylistics of that time based on art sociology, discusses the functioning of art in the society of the time, describes art exhibition, accumulation, education institutions and their activities. It is stated in the book that the nationalist ideology, which emerged in the 19th century and boomed in the 20th century, radically delimited nations and their cultures, however, universal, cosmopolitan artistic orientations, aesthetical views unexpectedly bridged their creative experiences. The first part of the book deals with the Polish, Jewish, Russian and Lithuanian segments in Vilnius art. The second part is dedicated to the promotion of art of the early 20th century, highlights the major trends, stylistic searches which were common for artists of various nationalities. The author analyses the art phenomena typical of Europe at that time, artistic activities of Jozefa Montwill, Ferdynand Ruszczyc, Mykalojus Konstantinas Čiurlionis, the rise of avant-garde. Marginal pieces of art of the time, which mainly served the educational, commercial or recreational function rather than aesthetical, are also analysed. According to the author, the “margins” of art often reveal the spiritual trends, cultural needs and mentality of the society, more clearly than pieces of figurative art. A conclusion is drawn in the book that the early 20th century may be considered the period marked by the growth and development of artistic life in Vilnius