Negeri laikai: Vilniaus dailė ir dailininkai 1939-1941 m.

Straipsnio tikslas – aptarti ir bendriausiais bruožais rekonstruoti Vilniaus dailininkų bendruomenės tikrovę nuo 1939 m. vėlyvo rudens iki 1941 m. birželio. Šie nepilni dveji metai pakeitė meninių pajėgų išsidėstymą mieste, dailės gyvenimą formuojančią institucijų sistemą, meninius orientyrus, iškėlė naujus vardus, inspiravo naujus vaizdus. Permainas visų pirma lėmė politinės aplinkybės: Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d. užklupęs ir naikinęs karas; Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimas prie Lietuvos; dvi sovietų okupacijos: 1939 m. rudenį ir 1940 m. birželį; po metų pastarąją pakeitusi nacių okupacija. Kaip politika veikė dailės ir dailininkų gyvenimą, instituciniu ir kitais požiūriais yra tyrę ir lietuvių, ir lenkų dailės istorikai, tačiau visumos vaizdo vis dar neturime, vieningas pasakojimas tik pradedamas kurti. Straipsnyje siekta išryškinti kai kuriuos istoriografijoje iki šiol nepakankamai akcentuotus, tačiau visumos rekonstrukcijai būtinus elementus. Atskleidžiami pavieniai įvairių tautinių grupių dailininkų bendradarbiavimo ir nebendradarbiavimo faktai, keliamas klausimas, kiek šias skirtingas grupes paveikė, įtraukė sovietizacija, kaip susiskaldymas veikė miesto dailės gyvenimą. Patikslinta aukštosios dailės mokyklos ir dailės muziejaus veiklos chronologija, tarp simptominių dailės gyvenimo įvykių išskirtos dvi didžiosios 1940 m. parodos: Lietuvių dailės apžvalginė ir Vilniaus dailininkų kūrybos. Trumpai aptartas nacionalinės politikos poveikis muziejų taikytai kūrinių pirkimo strategijai.The aim of this paper is to discuss and reconstruct in general features the reality of the Vilnius artistic community from late autumn 1939 to June 1941. This period of less than two years significantly changed the configuration of the artistic community of the city, the system of institutions shaping the art scene as well as the artistic goals. It also brought forth new names and inspired new images. These changes were above all determined by political circumstances: the war that broke out in Poland on 1 September 1939; the ceding of Vilnius and the Vilnius region to Lithuania; two Soviet occupations: in the autumn of 1939 and June 1940, and the subsequent Nazi occupation a year later. The influence of politics on the art scene and the life of artists has been explored in institutional and other aspects by both Lithuanian and Polish art historians, but the big picture is not yet complete, and the general narrative is still under construction. A further aim of this paper is to highlight some elements that have not received sufficient attention in historiography and that are necessary for the reconstruction of the whole. Some facts of cooperation or its absence among artists of various ethnicities are presented, and the question is raised on the extent to which these different groups were affected by Sovietisation, and what impact this fragmentation had on the city’s art scene. The timeline of the activity of the higher art school and the Art Museum has been detailed