Sutelkta Vokietijos lietuvių istorija

Istoriškai taip susiklostė, kad po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo tapusi pagrindine karo pabėgėlių prieglobsčio vieta. 1945 m. pavasarį Vokietijoje buvo įkurta apie 270 vadinamųjų perkeltųjų asmenų (angl. displaced persons, toliau – DP) stovyklų, ir net 113-oje iš jų gyveno lietuvių. Literatūroje yra palyginimų, kad DP stovyklose atsidūrusi maždaug 60–80 tūkst. lietuvių bendruomenė bandė sukurti tarsi „mažąją Lietuvą“, turimomis galimybėmis siekdama tęsti didelę dalį nepriklausomos Lietuvos švietimo, kultūros, visuomeninių veiklų. Tad neatsitiktinai ir po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais diasporos tyrimus ėmusių plėtoti Lietuvos mokslininkų akiratyje pirmiausia atsidūrė įvairiapusė Vokietijos DP laikotarpio veikla. Buvo analizuojamos šio laikotarpio spaudos leidybos, kultūros, literatūrinio gyvenimo temos. Gausiai skelbta istorinės tematikos mokslo darbų. T. y., kai 2013 m. pasaulį išvydo išsamus dr. Vinco Bartusevičiaus monografinis leidinys „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951 m.“, pirmieji septynetas lietuvių priverstinės tremties metų Vokietijoje jau buvo gerokai paanalizuoti. Šiame leidinyje pristatomas kompleksinis Vokietijos DP laikotarpio lietuvių gyvenimo tyrimas