Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945-1990 metais

Pokario Lietuvos ir Lenkijos likimai susiklostė skirtingai. Pirmoji pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. Nors šalis buvo okupuota, Vakarai niekada nepripažino inkorporavimo į SSRS. Išeivija turėjo atvirą veiklos lauką, mat per Lietuvos diplomatines atstovybes buvo išsaugotas valstybės tęstinumas. Lenkijos Liaudies Respublika gavo nominalų suverenumą. Egzilinė jos vyriausybė prarado buvusius partnerius, o lenkų egzilio diplomatų įtaka bet kokiems įvykiams Europoje tapo labai apribota. Pripažinus Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybę, prasidėjo tarptautinė egzilinės vyriausybės Londone izoliacija. Nepaisydama nepalankiai susiklosčiusios tarptautinės situacijos ši tęsė veiklą tokiomis formomis, kokioms tuo metu turėjo galimybių. Knygoje pateikiama 114 originalių dokumentų, padedančių atskleisti, kaip klostėsi lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo.The political positions of Lithuania and Poland were different in the post-war period. Lithuania became a part of the Soviet Union. Even though the country was occupied, the West has never admitted Lithuania's incorporation to USSR. The emigration had the chance to act because the continuity of the country was perpetuated by the legations. The Polish people's republic received the nominal sovereignty. The exile Poland's government deprived all the previous partners; the exile diplomats' impact on any kind of events in Europe became very limited. After the government of the Polish People's Republic was recognised, the international isolation of the exiled government in London began. Despite the unfavourable international situation, the exiled government continued its activities in the ways that were possible at that time. The book contains 114 original documents which reveal how the relationship between the Lithuanian and Polish in the exile after World War II has evolved