On the emergence of the anthroponyms of the Tatars of Lithuania

2021 metų pabaigoje mus pasiekė solidi Jūratės Čirūnaitės antroponimikos srities knyga apie Lietuvos totorių vardyną iki pavardžių susidarymo. Joje apibendrinti ir išgryninti šios mokslininkės daugiau kaip dviejų dešimtmečių tyrimai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) nekriščioniškos tautos – totorių – vardyno formavimosi ištakas, raidos kryptį, santykį su pagrindinėmis vardyno formavimosi tendencijomis LDK. Savo mokslinėse publikacijose J. Čirūnaitė taip pat yra aprašiusi žydų įvardijimus, užfiksuotus LDK slaviškuose XV–XVIII a. dokumentuose. Iš "Lietuvos Metrikos" ir kitų istorijos šaltinių surinktą krikščionių katalikų ir stačiatikių vardyną ji klasifikuoja ir aprašo luominiu pagrindu, o nekrikščioniškąjį vardyną – pagal konfesinę priklausomybę. Šio straipsnių rinkinio pasirodymas sutapo su Lietuvos totoriams reikšminga data – 2021-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Maždaug prieš 700 metų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pakviesti ir įkurdinti Lietuvoje, totoriai labiausiai buvo žinomi, gerbiami ir vertinami kaip ištikimi diplomatai ir lojalūs Lietuvai kariai, su savo pulkais, vadinamais vėliavomis, dalyvavę visuose svarbiausiuose LDK karuose. Tai akivaizdžiai rodo ir J. Čirūnaitės totorių vardyno ir ginkluotės tyrimams dažnai pasitelkiami LDK kariuomenės surašymo dokumentai. Už žemės paveldėjimo teisę, gautą iš didžiojo kunigaikščio, totoriai turėdavo atlikti karinę tarnybą ir kitas valstybei svarbias prievoles. Visi J. Čirūnaitės straipsniai apie totorių vardyną, kurių pagrindu parengta ši knyga, publikuoti prestižiniuose kalbotyros žurnaluose "Baltistica, "Lituanistica", "Darbai ir Dienos", "Baltu filoloģija". Straipsnis apie Lietuvos totorių nelingvistinius įvardijimo elementus 1565 m. LDK kariuomenės surašyme išspausdintas karo istorijos moksliniame leidinyje "Karo archyvas". Knygos vertę sustiprina išsami, koncentruota ankstesnių mokslinių darbų tiriamąja tema apžvalga. [...