Lietuviškas užkalbėjimas, užrašytas arabiškais rašmenimis totorių rankraštyje

Šiame straipsnyje aptariamas pirmasis žinomas arabiškais rašmenimis užrašytas tekstas. Jį užrašė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totoriai. Neseniai tekstas buvo aptiktas XIX a. pabaigos - XX a. pradžios chamaile, šiuo metu saugomame privačioje kolekcijoje Minske. Rankraštis anksčiau buvo naudojamas Pastovio arba Medilo miestų regione Baltarusijoje, esančiuose visai netoli Lietuvos sienos. Lietuviškas tekstas - tai trumpas užkalbėjimas nuo gyvatės įgėlimo. Autoriai tekstą užrašė lotyniškais rašmenimis (kartu pateikdami atitinkamą rankraščio fragmento kopiją) bei pasiūlė jo interpretaciją, paremtą panašiais lietuvių liaudies užkalbėjimais. Lietuviškas užkalbėjimas totoriškame rankraštyje greičiausiai bus kilęs iš beveik to paties Lietuvos rytų ir Baltarusijos vakarų regiono (maždaug tarp Dysnos, Tverečiaus, Mielagėnų, Adutiškio gyvenviečių Lietuvoje ir Pastovio gyvenvietės Baltarusijoje), kur vėliau jį ir užrašė totoriai, naudodami arabiškus rašmenis.The article presents the first ever known Lithuanian manuscript text written in Arabic script by Tatars of the former Grand Duchy of Lithuania. The text was recently identified in a chamail written in late 19th-early 20th century and now kept in a private collection in Minsk. The manuscript was previously in use in the town(s) of Pastavy and perhaps Myadzyel in Belarus, in close vicinity of the Lithuanian border. The Lithuanian text is a short incantation against snake bites. The authors publish it in Latin transliteration (along with a photo of the corresponding manuscript fragment) and propose its interpretation based on textually similar Lithuanian folklore incantations against snake bites. The Lithuanian incantation known from the unique Tatar manuscript must have originated more or less in the same region of eastern Lithuania/western Belarus (somewhere between the settlements of Dysna, Tverečius, Mielagėnai, Adutiškis in Lithuania, and Pastavy in Belarus) where, in all probability, it was later written down by Tatars using the Arabic script