Lietuvių pavardžių slavinizmas germaninėje Romos katalikų parapijoje Dysnos apskrityje

Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių pavardžių slavinizmo procesas, užfiksuotas „Germaninės Romos katalikų parapijos lietuvių sąraše“ 1913 metais. Jame surašyti 255 lietuviai. Lietuvių pavardžių slavinimo procesas vyko fonetiniame ir morfologiniame lygyje. Pagrindiniai fonetinio lygio procesai susiję su lietuvių kalbos ir slavų kalbų garsų neatitikimu: dėl dvigarsių ir balsių skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias nebuvimo slavų kalbose dvigarsiai virsdavo arba vienu garsu, arba dviem, o ilgosios ir trumposios balsės buvo užrašomos vienodai. Įrašytose pavardėse pastebimas dzūkavimas, būdingas kai kurioms lietuvių kalbos tarmėms ir įtakotas gudų ir lenkų kalbų. Morfologiniame lygyje pastebima, kad dingsta galūnės -as, -us -is, be to, galūnės iš -a virsta į -o. Sąrašo sudarymas buvo baigiamasis lietuvių pavardžių slavinimo proceso etapas. Jį labiausiai įtakojo gudų ir lenkų kalbos.Article investigates the process of slavization of Lithuanian surnames as noted in “The List of Lithuanians of Germanavichy Roman Catholic Congregation” in 1913. It contains 255 Lithuanians.The slavization of Lithuanian surnames was happening on phonetic and morphological levels. The main processes on phonetic level were connected with discrepancies of sounds in Lithuanian and Slavic languages: absence of diphthongs and of distinction between short and long vowels in Slavic languages led to the diphthongs transformation into either one sound or two; short and long vowels were written identically. In some surnames, hardening of consonant ‘p’ occurred, although not regularly. Quite frequently in words containing phoneme ‘a’ in Baltic languages, vowel ‘o’ took its place in Slavic languager and vice versa. In written surnames the process of ‘dzekannie and cekannie’ is observed, which can be explained by the process of ‘dzukannie’ characteristic of some Lithuanian dialects and also by the influence of the Belarusian and Polish languages. On the morphological level, there is a process of dropping the endings -as, -us, -uc and also transforming of the ending -a to -o. All feminine surnames in the list were written in accordance with norms of Slavic languages: without Lithuanian suffixes denoting the marital status of a woman. Based on the above described facts, it is possible to conclude that the process of slavization of Lithuanian surnames, then the list was compiled, was at the final stages and was largely influenced by the Belarusian and Polish languages