Viena iš svarbiausių profesoriaus V. Čekmono (1936–2004) mokslinių interesų sričių paskutiniuoju gyvenimo dešimtmečiu buvo Lietuvos sentikių istorija ir kultūra. Būdamas profesionalius dialektologas, jis labiausiai domėjosi Lietuvos sentikių tarmėmis. 1996– 2002 m. Čekmonas organizavo daugiau nei 10 dialektologinių ekspedicijų į visus kompaktinius Lietuvos sentikių gyvenviečių regionus, kaimyninius Latvijos ir Baltarusijos rajonus bei Pskovo srities Opočkos rajoną Rusijoje. Per tą laiką buvo ištirta daugiau kaip 120 gyvenamųjų vietų Lietuvoje ir užsienyje, sudaryta apie 400 val. Lietuvos sentikių tarmių fonoteka. Šiuo metu visi šie įrašai suskaitmeninti ir saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve Vilniuje.One ...
Antanas Tyla yra Lietuvos istorikas, pasižymintis ypač plačia nagrinėjamų temų įvairove. Per savo il...
Neskelbtais šaltiniais ir nauja interpretacija mūsų žinias apie Nepriklausomos Lietuvos humanitarų m...
Lietuvių kalbos tarmių chrestomatiją rengė jaunesnioji kalbininkų karta, dažnai naujais metodais tyr...
Straipsnyje išskiriamos ir analizuojamos svarbiausios ankstesnių ir šiuolaikinių sentikybės Lietuvoj...
Straipsnis skiriamas artėjančiam 1907 m. Vilniuje įkurtos Lietuvių mokslo draugijos – pirmosios liet...
Gana stabili ir gausi rusų sentikių diaspora Lietuvoje susiformavo XVII-XVIII a. sandūroje. XVIII a....
Pranešime pateikiama Lietuvos etnomuzikologijos mokyklos istorinių ištakų (1880-1909), jos raidos at...
2001 m. įžymus slavų ir baltų kalbų žinovas prof. Valerijus Čekmonas (1936–2004) iškėlė rusų sentiki...
Straipsnyje pristatoma 2002 m. į amžinybę išėjusio žymaus egzodo dvasininko, mokslininko ir pedagogo...
A. Smetonos lituanistikos institutas, įsteigtas 1939 m., buvo pirmasis mokslinis lituanistikos tyrim...
Lietuvoje sentikiai yra trečia pagal dydį (po Romos katalikų ir stačiatikių (ortodoksų) religinė ben...
Rimkų sentikių bendruomenė yra viena seniausių Vidurio Lietuvoje. 1856 m. Rimkų kaime įvyko sentikių...
Straipsnyje aptariami pirmieji lietuvių ir latvių tautos kultūros ir kalbos paveldo klausimynai. Edu...
Viljo Johannes Mansikka gimė 1884 m. spalio 7 d. Vyborge (Viipuri). Pirmieji tyrėjo darbai buvo apie...
Recenzijoje aptariama Šarūno Liekio knyga „The Year that changing everything in Lithuania's history“...
Antanas Tyla yra Lietuvos istorikas, pasižymintis ypač plačia nagrinėjamų temų įvairove. Per savo il...
Neskelbtais šaltiniais ir nauja interpretacija mūsų žinias apie Nepriklausomos Lietuvos humanitarų m...
Lietuvių kalbos tarmių chrestomatiją rengė jaunesnioji kalbininkų karta, dažnai naujais metodais tyr...
Straipsnyje išskiriamos ir analizuojamos svarbiausios ankstesnių ir šiuolaikinių sentikybės Lietuvoj...
Straipsnis skiriamas artėjančiam 1907 m. Vilniuje įkurtos Lietuvių mokslo draugijos – pirmosios liet...
Gana stabili ir gausi rusų sentikių diaspora Lietuvoje susiformavo XVII-XVIII a. sandūroje. XVIII a....
Pranešime pateikiama Lietuvos etnomuzikologijos mokyklos istorinių ištakų (1880-1909), jos raidos at...
2001 m. įžymus slavų ir baltų kalbų žinovas prof. Valerijus Čekmonas (1936–2004) iškėlė rusų sentiki...
Straipsnyje pristatoma 2002 m. į amžinybę išėjusio žymaus egzodo dvasininko, mokslininko ir pedagogo...
A. Smetonos lituanistikos institutas, įsteigtas 1939 m., buvo pirmasis mokslinis lituanistikos tyrim...
Lietuvoje sentikiai yra trečia pagal dydį (po Romos katalikų ir stačiatikių (ortodoksų) religinė ben...
Rimkų sentikių bendruomenė yra viena seniausių Vidurio Lietuvoje. 1856 m. Rimkų kaime įvyko sentikių...
Straipsnyje aptariami pirmieji lietuvių ir latvių tautos kultūros ir kalbos paveldo klausimynai. Edu...
Viljo Johannes Mansikka gimė 1884 m. spalio 7 d. Vyborge (Viipuri). Pirmieji tyrėjo darbai buvo apie...
Recenzijoje aptariama Šarūno Liekio knyga „The Year that changing everything in Lithuania's history“...
Antanas Tyla yra Lietuvos istorikas, pasižymintis ypač plačia nagrinėjamų temų įvairove. Per savo il...
Neskelbtais šaltiniais ir nauja interpretacija mūsų žinias apie Nepriklausomos Lietuvos humanitarų m...
Lietuvių kalbos tarmių chrestomatiją rengė jaunesnioji kalbininkų karta, dažnai naujais metodais tyr...