Lietuvos humanitarų organizacijos 1918-1940 metais

Neskelbtais šaltiniais ir nauja interpretacija mūsų žinias apie Nepriklausomos Lietuvos humanitarų mokslo, visuomenines ir valstybines organizacijas vaisingai papildo Kultūros, filosofijos ir meno instituto išleista istoriko, šio instituto vyresniojo mokslinio bendradarbio ir Vilniaus pedagoginio universiteto docento Romo Juzefovičiaus knyga. Monografija skirta Lietuvos mokslo draugijos įsteigimo šimtmečiui ir jos svarbai paminėti. Knygoje remiantis skelbta, archyvine ir rankraščių medžiaga nagrinėjama mokslininkų ir mokslo mėgėjų veikla 1918-1940 metais steigiant humanitarinio pobudžio organizacijas, aptariamos mokslinio darbo sritys bei švietėjiška veikla. Darbe pateikti dar neskelbti duomenys apie literaturologų, filosofų, karo istorikų ir kitų visuomeninių mokslo institucijų, taip pat jų padalinių steigimą, mokslininkų ryšius Lietuvoje ir užsienyje. Knygą sudaro penki skyriai, skirti Lietuvos visuomeninių mokslo institucijų steigimo istorinėms ir kultūrinėms prielaidoms aptarti, humanitarinių draugijų organizaciniam modeliui išryškinti, mokslininkų humanitarų raiškos sritims ir formoms, atskiras skyrius - lituanistikai Vilniaus mokslo draugijose 1920-1940 metais, ir paskutinis, užbaigiantis knygą, - mokslo sistemos sovietinimo pradžiai. Romo Juzefovičiaus knyga verta didelio ne tik mokslininkų humanitarų, bet ir tiksliųjų mokslų atstovų, o ypač - visuomenės dėmesio. Juo labiau, kad knyga skirta visuomeninių organizacijų ir ne tik akademinės mokslo bendruomenės istorijai. Autoriaus stilius labai aiškus, suprantamas ne tik mokslininkams.The book by historian Romas Juzefovičius, Chief Scientific Worker at the Institute of Culture, Philosophy and Art and a Docent at Vilnius Pedagogical University, published by the Institute of Culture, Philosophy and Art seminally supplements the knowledge on the humanitarian science, social and state organizations of the Independent Republic of Lithuania. The monograph is dedicated to the one hundred years’ anniversary of the Lithuanian Science Association. Referring to the published, archive and manuscript materials, the book examines the activities of scientists when founding the humanitarian organizations in 1918-1940, discusses the areas of scientific works and the educational activities. The study provides the data on the literature, philosophy, war history and other social science institutions and their units and the scientists’ relations inside Lithuania and internationally, which have not been published previously. The book consists of five chapters, dedicated to discussion of historical and cultural prerequisites of founding of social science institutions of Lithuania, highlighting the organizational model of humanitarian associations, the areas and forms of expression of humanitarian scientists, a separate chapter is dedicated to Lithuanistics in Vilnius science associations in 1920-1940 and the last chapter is dedicated to the commencement of the Soviet era of the science system. Romas Juzefovičius’s book is worth attention from both humanitarian scientists and representatives of exact sciences, as well as the general public’s attention, since it is dedicated to the history of social organizations, and only the academic scientific community. The author’s style is very plain and understandable not only to scientists