Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonoji knyga

Panašaus pobūdžio tekstai pasaulio praktikoje paprastai vadinami „Baltąja knyga". Vis dėlto ryžomės pavartoti kiek kitokį pavadinimą: Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonoji knyga. Kodėl šią studiją pavadinome „Raudonąja knyga"? Žinia, taip vadinami dokumentai, fiksuojantys gyvybės formas, kurioms gresia pavojus išnykti. Tai žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus. Gali kilti klausimas, ar mūsų studija užvadinta ne pernelyg dramatiškai. Ar humanitariniams mokslams ir apskritai humanitarinei kultūrai Lietuvoje tikrai iškilusi grėsmė išnykti? Sios knygos autoriams atrodo, kad taip formuluoti klausimą nebūtų visai tikslu. Skelbti „Raudonąją knygą" tada, kai pavojus akivaizdus, kai procesai nebegrąžinami ir nebesustabdomi, būtų per vėlu. Apsauga efektyviausia tada, kai pavojai dar tik numatomi. Pasakykime paprastai - toks pavadinimas išreiškia prevencinį rūpestį. Jis yra ne tiek aliarmuojantis, kiek atkreipiantis dėmesį į grėsmes - bet ir viltingas. Ši studija nėra pirma, skirta humanitarinių mokslų problemoms, statusui ir politikai Lietuvoje aptarti. 2004 m. pasirodė leidinys „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros problemos" (sudarė Giedrius Viliūnas), o Lietuvos Respublikos Prezidento darbo grupė 2006 m. parengė „Pasiūlymus dėl humanitarinių ir socialinių mokslų ir studijų misijos, mokslinės veiklos vertinimo kriterijų ir šių mokslų valdymo principų". Paskutiniu metu, 2017 m., Lietuvos Mokslo taryba paskelbė siauresnio profilio „Lituanistikos tyrimų plėtros strategines gaires". Nemažai jose išsakytų minčių ar pasiūlymų tebėra aktualu ir šiandien, todėl kai kas atsikartoja ir mūsų darbe. Vis dėlto tikimės, kad ši studija pasiūlys ir naujo matymo, ir naujų idėjų