Mokinių savigarbos, kontrolės lokuso ir subjektyviai suvokiamos socialinio palaikymo reikšmė pykčio valdymo intervencijų, grįstų kognityvine elgesio teorija, efektyvumui

The effectiveness of two types of anger management interventions, based on cognitive-behavioral theory and applied in schools to entire classes, in reducing anger and anger expression difficulties of pupils that are 12-16 years of age, and the impact of subjectively perceived social support, self-esteem, and locus of control on the effectiveness of the said anger management interventions are being analyzed in this dissertation. The concept of anger, anger management difficulties of pupils at school, the effectiveness of anger management intervention at schools, and the effectiveness of interventions, based on cognitive-behavioral theory and mindfulness, are discussed in the theoretical part of the dissertation. Furthermore, the dissertation presents the role of self-esteem, locus of control, perceived social support for the effectiveness of anger management interventions to reduce the variables of anger and anger difficulties. The results of the quasi-experimental study, accomplished during the period from April 2014 until January 2018, are presented in the empirical part of the dissertation. The population in this trial was 599 12 - 16 years old pupils. The research showed that intervention, based on cognitive-behavioral theory and supplemented with mindfulness, is effective and more effective than intervention, based on a cognitive-behavioral approach without elements of mindfulness to reduce some indicators of anger and anger expression difficulties. The accomplished research demonstrated that self-esteem, locus of control, perceived social support have different roles for the effectiveness of anger management interventions to reduce some anger and anger expression difficulties.Daktaro disertacijoje analizuojamas dviejų tipų kognityvine elgesio teorija paremtų pykčio valdymo intervencijų, taikomų mokyklose klasėms, efektyvumas, mažinant 12–16 m. mokinių pyktį ir pykčio išraiškos sunkumus, ir subjektyviai suvokiamo socialinio palaikymo, savigarbos, kontrolės lokuso reikšmė šių pykčio valdymo intervencijų efektyvumui. Disertacijos teorinėje dalyje pristatoma pykčio sąvoka, paauglių pykčio ir pykčio išraiškos problematika mokyklose, pykčio valdymo intervencijų efektyvumo tyrimai mokyklose, intervencijų, kurios remiasi kognityvine elgesio teorija ir dėmesingu įsisąmoninimu efektyvumas. Galiausiai analizuojama savigarbos, kontrolės lokuso, subjektyviai suvokiamo socialinio palaikymo reikšmė tokių intervencijų efektyvumui. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2014 m. balandžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. atlikto kvaziekperimento rezultatai. Tyrime analizuojami 599 12 – 16 metų mokinių duomenys. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad intervencija grįsta kognityvine elgesio teorija ir papildyta dėmesingu įsisąmoninimu yra efektyvi ir efektyvesnė nei intervencija, grįsta kognityvine elgesio teorija be dėmesingo įsisąmoninimo komponento, mažinant tam tikrus mokinių pykčio ir pykčio išraiškos sunkumų rodiklius. Atliktas tyrimas pademonstravo, kad savigarba, kontrolės lokusas, subjektyviai suvokiamas socialinis palaikymas turi ne vienodą reikšmę pykčio valdymo intervencijų efektyvumui, mažinant kai kuriuos pykčio ir pykčio išraiškos sunkumų rodiklius.Socialinių mokslų fakultetasPsichologijos katedr