The Impact of Locus of Control on the Effectiveness of Anger Management Intervention, Based on Cognitive Behavioral Theory, among 13-17 Year-Old Adolescents

Tyrimo tikslas – įvertinti kontrolės lokuso reikšmę 13-17 metų amžiaus mokinių pykčio valdymo intervencijos, paremtos kognityvine elgesio teorija, efektyvumui. Tyrime dalyvavo 146 įvairių Lietuvos mokyklų mokiniai: 56 vaikinai ir 90 merginų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (N=70) ir lyginamąją (N=76). Tiriamajai grupei buvo taikoma kognityvine elgesio teorija grįsta pykčio valdymo intervencija. Pirmasis matavimas tiriamajai grupei buvo atliktas prieš intervenciją, antrasis – po. Lyginamoji grupė turėjo 2 matavimus, be intervencijos. Matavimų metu visi tiriamieji turėjo užpildyti tuos pačius klausimynus: patiriamo pykčio būsenai bei pykčio kontrolei nustatyti – C. D. Spielberger ir T. M. Brunner (2007) sudaryta pykčio lygio nustatymo metodiką STAXI-2 C/A, agresijai nustatyti – A. H. Buss ir M. Perry (1992) agresijos klausimyną (angl. Aggression Questionnaire (AQ)), kontrolės lokusui nustatyti – Eksternališkumo-internališkumo skalę (E-I; Bagdonas, Pociūtė, 1999). Tiriamosios grupės dalyviai kartą per savaitę dalyvavo užsiėmimuose, parengtuose remiantis kognityvine elgesio teorija, pagal R. Kelly (2007). Vienas užsiėmimas vyko 45 minutes, iš viso buvo 10 užsiėmimų, susitinkant kartą per savaitę. Išsamiau programa ir jos tikslai yra pristatyti šiame darbe. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, jog intervencija, grįsta kognityvine elgesio teorija, neturėjo reikšmingo poveikio mokinių pykčio būsenos, agresijos bei pykčio kontrolės pokyčiams. Skirtumų tarp matavimų nebuvo aptikta nei merginų, nei vaikinų grupėje. Atsižvelgiant į kontrolės lokusą poveikio minėtiems reiškiniams taip pat nepavyko aptikti. Vadinasi, kontrolės lokuso reikšmės mokinių pykčio valdymo intervencijos, paremtos kognityvine elgesio teorija, efektyvumui šiame darbe nebuvo aptikta. Intervencija, grįsta kognityvine elgesio teorija, šio darbo tiriamiesiems nebuvo efektyvi.The aim of the study was to find out what is the impact of locus of control on the effectiveness of anger management intervention, based on cognitive behavioral theory, among 13-17 year-old adolescents. There were 146 participants in the study – 56 boys and 90 girls. They were all from different schools of Lithuania. Participants were separated into two groups: experimental (N=70) and control (N=76). The experimental group had cognitive behavioral theory based anger control intervention. The first testing was carried out before intervention; the second testing was carried out after intervention. The control group had only two testings. In the both testings, participants had to fill out the same questionnaire: – C. D. Spielberger and T. M. Brunner State-trait anger expression inventory for children and adolescent – STAXI-2 C/A (2007), A. Buss and H. M. Perry aggression questionnaire (1992) and A. Bagdonas, L. Pociūtė external-internal locus of control scael (1999). Participants of the experimental group had 10 cognitive behavioral theory based anger management sessions, which were adapted following J. R. Kelly (2007) created intervention. The sessions took place once a week and were 45 minutes each. The aim and more details of the intervention are presented in this work. The results of the study showed that there is no significant changes in perceived anger, anger control and aggression development after cognitive behavioral theory based anger management intervention. Changes weren‘t found in any neither boys nor girl group. Considering locus of control importance for mentioned variables there was also no changes found. Consecuently the locus of control have no impact on the effectiveness of anger management intervention, based on cognitive behavioral theory, among 13-17 year-old adolescents. The intervention for the participants of this research was not effective.Socialinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta