Laukuvos šventvietės

Straipsnis skirtas senosios – ikikrikščioniškos – žemaičių religijos šventvietėms Laukuvos (Šilalės r.) apylinkėse. Tokių vietų: šventų kalnų, akmenų, laukų, upelių, šaltinių, ežerų ir pelkių užregistruota beveik penkios dešimtys (įskaitant sunaikintus objektus). Duomenų apie jas teikia archeologijos, istorijos, kalbotyros ir folkloro šaltiniai. Tarp nagrinėjamų vietovių išsiskiria Šiauduva ir Padievytis, kur telkėsi įspūdingas šventviečių kompleksas: ežeras Dievytis, jo intakas Šventupis, Dievyčio kalnas su jo kryptimi vedančia kūlgrinda, Eglė, vadinama Karaliene ir akmuo, vadinamas Bernardinu. Ši vietovė turi svarbaus religinio centro požymių ir gali būti siejama su XIV a. minima Šiauduvos žeme. Žemaitijos sueigų-krivūlių istorijai nagrinėti svarbių duomenų pateikė Palokysčio Krivės kalnas. O Kaštaunaliuose Panų suolu vadinamas kalnas iliustruoja lokalinę šventviečių tradiciją, kuri apima Telšių – Šilalės arealą. Minėtas alkakalnis sietinas su iniciacinio pobūdžio merginų apeigomis. Laukuvos šventviečių geografinis išsidėstymas, jų gamtiniai ypatumai ir kultūriniai kontekstai verčia manyti, jog daugumą šių paminklų reikia datuoti I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia ir sieti su to meto teritoriniais-administraciniais vienetais. Kelios šventvietės savo sakralinės reikšmės neprarado iki pat XIX–XX a. pirmos pusės (Šiauduvos Šventupio versmės, Kikonių akmuo su pėda).The article is dedicated to the places of worship of the ancient, i. e. pre-Christian, Samogitian religion in the surroundings of Laukuva (Šilalė district). There are almost fifty such locations: holy hills, stones, rocks, fields, creeks, springs, lakes and swamps (including the destroyed objects). The data on the said places are provided by archaeological, historical, linguistic and folklore sources. Among the locations in question Šiauduva and Padievytis stand out with their impressive complex of places of worship: the Dievytis lake, its inflow Šventupis, the Dievytis hill and the stone called Bernardine. The location has characteristics of an important religious centre and can be related with the Šiauduva land, mentioned in the 14th century. The Palokysčio Krivė hill provides some important data, useful for examination of the history of Samogitian worship meetings and the hill in Kaštaunaliai, called Panų Suolas illustrates the local tradition of places of worship, which covers the Telšiai – Šilalė locality. The said hill is related with the rituals of initiation of maidens. The geographical situation of Laukuva places of worship and their natural peculiarities and cultural contexts make one believe that most of the said monuments should be dated the middle of the 1st millennium – the beginning of the 2nd millennium and related with the territorial-administrative units of the times. Several places of worship did not lose their sacral significance until the 19th century – beginning of the 20th century (Šiauduva Šventupys springs, Kikonys stone)