Kauno apylinkių teritorinių struktūrų formavimosi ypatybės

Kauno apylinkėse jau romėniškuoju laikotarpiu išskiriama atskira archeologinė kultūra, kurios gyventojai mirusiuosius laidojo plokštiniuose kapinynuose. Tautų kraustymosi laikotarpiu visuotinai plinta mirusiųjų deginimo paprotys. Neaišku kokiu būdu, kokiomis sąlygomis vyko genčių sąjungų formavimosi ir jungimosi procesas VI−XII a., kaip ir kokios susidarė teritorinės žemių struktūros Kauno apylinkių plokštinių kapinynų grupėje. Šio krašto vaidmuo Lietuvos valstybės formavimosi procese beveik neaptariamas. Klausimą apsunkina skirtingos baltų genčių visuomenės raidos sąlygos, kurias lėmė ūkio sistema, sąlygota klimatinių ir geografinių aplinkybių. Kauno apylinkių archeologinių dirbinių radimvietės liudytų čia buvus svarbų prekybos centrą. Amatų išvystymą liudija metalų apdirbimo technologijų įvairovė, didelis įvairių importinių metalų kiekis. XII−XIII a. klimatinių sąlygų apžvalga rodo gan nepalankias sąlygas žemdirbystei, nes didelė teritorija apaugusi drėgnais miškais, žemė įmirkusi. Apgyventos teritorijos kuriasi paupių žemėse. Daugiausia verčiamasi gyvulininkyste bei išnaudojami upių keliai susisiekimui, prekybai. Nuo X−XI a. formuojasi gerai įtvirtintos žemės. XIII−XIV a. kai kurios šių žemių patenka žemaičių, kitos Lietuvos genčių sąjungų žinion, dažnai išlaikydamos savo teritorinę sudėtį. Tik dalis vėlesnių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valsčių atspindi ankstesnę šio krašto teritorinių junginių struktūrą. Dabartinio Kauno teritorijoje, apibrėžiamas stambesnis teritorinis junginys pasižymėjo hierarchine struktūra su sargybos ir didžiūnų pilimis, besiformuojančiu administraciniu centru, įtvirtintomis gyvenvietėmis.A separate archaeological culture was distinguished during the Roman period in Kaunas area. Its residents buried the dead in plate cemeteries. During the Migration Period, a tradition to burn the dead spread universally. It is not clear in what manner and under what conditions the tribes' alliances were formed in the 6th−12th c. and what territorial structures were formed in the group of plate cemeteries in Kaunas area. The role of this area is hardly discussed regarding the formation of Lithuania. The issue is complicated because of different social development of Baltic tribes; it was influenced by the economic system, climatic and geographic peculiarities. Archaeological sites in Kaunas area may witness the existence of an important trade centre. The variety of metal processing technologies and a quantity of imported metals shows a good development of crafts. The review of climate in the 12th−13th c. reveals unfavourable conditions to agriculture because a vast territory was overgrown with moist forests and the ground was waterlogged. The settlements were established next to rivers. The main craft was stock-raising; the river ways were used for communication and trading. The formation of well fortified lands started in the 10th−11th c. In the 13th−14th c., some areas were in hand of Samogitians, the left area belonged to the tribes' alliance. Usually, the territorial composition was maintained. Only a part of later municipalities of the GDL reflects the former structure of territorial alliances of the area. In the territory of nowadays Kaunas, a larger territorial combination is determined. It is characterised by a hierarchical structure with guards and the grandee's castles, an administrative centre, which is under the formation process, and fortified settlements