Senosios Lietuvos šventvietės: geografijos, archeologijos ir tautosakos kryžkelės

Straipsnis skirtas dabartinei senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimų padėčiai aptarti. Jame akcentuojamas daugiaplanis šių tyrinėjimų pobūdis, o pateikiami pavyzdžiai iliustruoja geografinių, archeologinių, kalbinių bei tautosakos tyrimų ir jų metu gautų rezultatų analizės svarbą. Dabartiniu metu Lietuvoje daugiau ar mažiau išsamiai aprašyta apie 2500 šventviečių: kalnų, dirbamųjų laukų ir pievų, miškelių ir medžių, upių ir šaltinių, ežerų ir pelkių, akmenų, daubų, olų. Apie senąsias šventvietes sukaupti duomenys leidžia kalbėti apie du pagrindinius geografinius jų regionus: vakarinį ir rytinį. Vietovardžiai yra svarbi senųjų šventviečių nuoroda. Tautosakai – padavimams, sakmėms, tikėjimams, susijusiems su senosiomis šventvietėmis – tenka išskirtinis vaidmuo. Dėmesio nusipelno keturios tematinės tautosakos grupės, kurios: rodo žmonių ir senųjų šventviečių ryšius; byloja mitologinį turinį; perteikia mitologinį turinį simbolių ir metaforų kalba; atkuria praeityje stovėjusių ir prasmegusių bažnyčių vaizdinius; kalba apie pagonišką praeitį. Tiriant senąsias šventvietes, svarbūs keturi pagrindiniai motyvai: aukų deginimas senovėje, nuolat besikūrenančios šventosios ugnies motyvas, vaidilučių buvimas, žynys ir jo tarnai. Apibendrinant pabrėžiama tarpdalykinių tyrinėjimų ir akademinių diskusijų nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu svarba, tolesnių senųjų šventviečių tyrinėjimų, nukreiptų į jų geografinius ir istorinius aspektus, teorinius religijos archeologijos klausimus, vietovardžių paplitimo ir tautosakos motyvų analizę, būtinybė.This article addresses the current stage of research on Lithuania’s ancient sacred places. Numerous examples and discussions prove that these are cases for cross-disciplinary investigation. Although they are different, all the geographical, archaeological, linguistic and folklore aspects are important, and urgently require careful consideration, both by analysis and synthesis. The article discusses the Lithuanian term "senoji šventvietė" ("ancient sacred place") and difficulties concerning the understanding of it. The division of sacred places into areas is presented from a geographical point of view; historical factors are mentioned, as well. Attention is drawn to the local geographical features of sacred places, such as, for instance, their association with the points of the compass. The amount of archaeological stray finds with respect to sacred places is discussed. Finally, some important details are pointed out, while presenting research into place names and folklore associated with sacred place