Prie tautos kultūros pamatų

Šios knygos leidyba yra valstybinės programos „100-osios Meilės Lukšienės gimimo metinės – UNESCO minima sukaktis“ dalis. Knygai atrinkti M. Lukšienės parašyti kultūros istorijos ir siauresne prasme jos sričių – literatūros ir švietimo istorijos – straipsniai bei studijos. Mokslininkės gyvenimo kūrybos aruodą sudaro ir plačias temas apimančios knygos, ir gausybė straipsnių ir studijų, kuriose ryškėjo jos rūpinimasis lietuvių kultūros raida ir siekis ją pažinti. Skaitytojai jau galėjo įsigilinti į jos knygas „Jono Biliūno kūryba“ (Vilnius, 1956), „Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje“ (Kaunas, 1970), „Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje: XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė“ (Vilnius, 1985), „Laiko prasmės“ (kartu su bendraautore Julija Janulaityte-Biliūniene-Matjošaitiene, Vilnius, 2004); švietimo reformos pagrindu buvusieji tekstai yra paskelbti leidinyje „Jungtys“ (sudarė Ramutė Bruzgelevičienė, Vilnius, 2000, antras leidimas 2013). Ji buvo ne vienos kolektyvinės monografijos ar sintezės bendraautorė. Per ilgą laiką ir nenuilstamai dirbdama mokslo tiriamąjį darbą ji iškėlė daug XVIII a. antrosios pusės ir XIX a. pirmosios pusės asmenybių, užčiuopė kultūros raidos kryptis ir naujai besiformuojančius reiškinius. Vieni darbai gulė į skelbiamų XIX a. kultūros kūrėjų tekstų įvadus, kiti buvo parašyti kultūrinei spaudai, treti parengti mokslo straipsnių rinkiniams. Visuose tuose darbuose ryški pagrindinė tyrimų kryptis – esminis viso mokslininkės gyvenimo siekis – pažinti lietuvių moderniosios tautinės kultūros reiškinius, užčiuopti tos kultūros pradines versmes, surasti jas pirminiuose šaltiniuose, atskleisti Lietuvos kultūros kūrėjų, rašiusių lenkų ir lietuvių kalba, kultūrines orientacijas, pajusti, kaip jie suvokė lietuvių kultūros vietą, statusą, galimybes, kaip jie įsivaizdavo lietuvių kultūros ateities pavidalus, į ką ji turėtų remtis; apibūdinti kūrėjų santykį su lietuvių kultūra: kaip jie vertino tautinių kultūrų situaciją XVIII a. paskutiniame ketvirtyje ir XIX a. pirmojoje pusėje, ar jautė jie lenkų ir lietuvių kultūrų perspektyvų kryžkelę. Mokslininkė siekė atskleisti asmenybių pasirinkimus ir kartu motyvus, jų mąstysenos pasaulį, kuriame ryškėjo įžvalgos, kada kyla ir ar kyla reikalas rinktis tarp kultūrinių orientacijų arba toliau žengti jau praėjusiais amžiais pramintu keliu