Kultūra kaip asmens, tautos, valstybės gyvastingumo laidas globalaus pasaulio sumaištyje: Meilės Lukšienės įžvalgos

Straipsnyje apžvelgiamos įžymios asmenybės Meilės Lukšienės nuopelnai kaip literatūrologės, švietimo raidos istorikės, kultūrologės, valstybininkės ir Sąjūdžio įkvėpėjos. Publikacijoje apsiribojama itin svarbiomis jos įžvalgomis, susijusiomis su žmogaus auklėjimo ir švietimo problema, kuri apima prigimties, gebėjimų sklaidos ir talento, teisių ir atsakomybės, tautiškumo ir pilietiškumo, dorovės ir dvasingumo aspektus. Dar sovietiniu laikotarpiu Lukšienės parašyti straipsniai ir knygos turėjo kitokį metodologinį pagrindą. Jie išplėtė istorijos tyrimų lauką, pasitelkė tarpdisciplininį metodą ir ypač daug dėmesio skyrė mentaliteto tyrimams. Veikalai apie lietuviškos mokyklos ir švietimo sistemos raidą atskleidė ne tik struktūrų, institucijų raidą, bet ir kreipė dėmesį į žmogų, jo kasdienybės rūpesčius, kintantį bendruomeninio gyvenimo ritmą, valstybės okupaciją ir išsilaisvinimo vyksmą. Išskirtina Lukšienės atlikta pasaulėvaizdžio kūrimosi analizė, atskleidusi lietuviškosios inteligentijos sudėtingą genezę ir sanklodą. Straipsnyje išryškinami mokslininkės nuopelnai edukologijai, kurią ji suvokė daug plačiau nei pedagogiką. Ji suformavo požiūrį, kad ugdymas, švietimas, lavinimas apima ne tik individą, bet skirtingus visuomenės sluoksnius, visą visuomenę ir sudaro valstybingumo pamatą. Asmenybės ugdymas turįs būti nuosekliai susietas su visuomenės vizija. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kurias nurodė Meilė Lukšienė, būtina keisti mokymo struktūrą.This article reviews merits of notable personality Meilė Lukšienė, who was a literaturologist, historian of educational development, culturologist, stateswoman and the spirit of the movement. This publication includes her very important foresight associated with issues on human upbringing and education involving aspects of nature, spread of capabilities and talent, rights and responsibilities, nationality and citizenship, morality and spirituality. Articles and books written by Lukšienė in Soviet times already had different methodological base. They have extended the field of historical researches, invoked interdisciplinary method and focused on researches of mentality. Works on the development of Lithuanian school and educational system have not only revealed the development of structures and institutions, but also have drawn the attention to the individual, his everyday concerns, changing rhythm of communal life, occupation of the state and liberation. It is also necessary to mention analysis implemented by Lukšienė on the creation of worldview revealing complex genesis and overlap of Lithuanian intelligentsia. The article highlights merits of the scientist to educology, which she understood in much broader sense than the pedagogy. She had formed an approach stating that nurture, education and training involves not only the individual, but also different layers of society and the whole society, and creates the base of statehood. Nurture of the individual should be consistently associated with societal vision. Considering these attitudes indicated by Meilė Lukšienė it is necessary to change the structure of teaching