Theme of salvation in the décor of the baptistery of Žemaičių Kalvarija

Straipsnyje pristatomas meniniu požiūriu unikalus Lietuvos sakralinės dailės paveldo objektas - Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai priklausiusi krikštykla. Dabartinė šio neseniai atrasto kūrinio būklė kelia susirūpinimą, kadangi, neišsprendus atskirų jo elementų nuosavybės klausimo, negalima kūrinio galutinai sukomplektuoti ir restauruoti. Todėl siekiama nustatyti krikštyklos menines ypatybes ir vertę. Kartu tai proga patyrinėti, kaip baroko laikotarpio krikštyklų dekore buvo plėtojama Išganymo tema ir kokią išraišką ši tema įgavo Žemaičių Kalvarijos krikštyklos puošyboje. Žemaičių Kalvarijos krikštyklą turėtų sudaryti penki į skulptūrinę grupę sujungti elementai. Jos kompozicija ir stilius, atrodo, neturi išlikusių analogų nei Lietuvos, nei Lenkijos dailėje. Krikštyklos originalumas apsunkina ir datavimą - jos struktūra nebūdinga ankstyvajam barokui (komplikuota kūrinio struktūra, figūrų formos, judesių grakštumas ir siluetų trapumas labiau primena rokoko laikotarpio eleganciją ir efemeriškumą, o ne antikinių grožio idealų dar veikiamą ankstyvojo baroko kūrinių kompoziciją ir plastiką). Krikštyklos įvaizdžiais nurodytas žmonijos kelias nuo gimtosios nuodėmės per krikštą į išganymo malonę. Jos skulptūros turi bendrų bruožų su XVIII a. vid. Lvove dirbusio skulptoriaus Jono Jurgio Pinselio (Jan Jerzy Pinsel) mokyklos medžio drožėjų kūriniais. Skulptūroms būdinga eskiziška, kartu išraiškinga drožyba, egzaltuotos, judesio momentą perteikiančios pozos, specifiniai tipažai ir savitai išdrožtos rūbų klostės.The baptistery that was once held in the church of Žemaičių Kalvarija is a unique object of the heritage of Baroque art. This wooden construction was built as a complete sculptural composition. The baptistery described in literature already in the early 20th century disappeared due to an unfortunate turn of circumstances and for some time was considered lost. One by one, its various parts held in different places were found and identified. The work was put under restoration, but its assemblage causes great problems. There are very few early Baroque baptisteries in Lithuania, and the one formerly held in Žemaičių Kalvarija is noted for its interesting multi-figurative composition and quite complex iconography. The work consists of a stem imitating a tree trunk standing on a rectangular basis and topped with a round baptismal goblet covered with a lid and studded with carved leaves and apples. A grass snake winding round the stem holds an apple in its mouth. Two statues - of Adam and Eve - are set up on both sides of the stem. A composition of two smaller figures representing the baptism of Christ is attached to the top of the goblet. The latter scene, quite typical of the decoration of baptisteries in the second half of the 18th century, refers to the establishment of the sacrament of baptism and shows the believers the way to salvation. The statues of Adam and Eve remind us of the original sin, which is removed by the sacrament of baptism. Judging from the specific representation of the latter figures, it is guessed that the baptistery of Žemaičių Kalvarija reflects St. Paul's attitude to salvation and baptism, and the ambiguously realized sculptural images develop the theme of Adam as the proto-image of Christ. It is thought that Adam and Eve represented under the Tree of Knowledge may be regarded also as Christ with Mary Magdalena in the plot "Noli me tangere". According to the stylistic and iconographic features, the baptistery is dated at the third quarter of the 18th century