The influence of baptism in the Holy Spirit on the renewal of consecrated life communities

Šventosios Dvasios krikštas, įprastas pirmųjų amžių krikščionims, vėliau daugelį amžių buvo mažiau pastebimas Bažnyčios gyvenime. Po Vatikano II Susirinkimo prasidėjus Katalikų Charizminiam atsinaujinimui, Šventosios Dvasios krikšto patirtis, vienijanti šio atsinaujinimo dalyvius, vėl tapo gyva ir aktuali. Vis dėlto šiandien Katalikų Bažnyčioje ji vis dar mažai pažįstama, todėl svarbu įsigilinti į Šventosios Dvasios krikšto reikšmę ir jo vaisius tikinčiųjų gyvenime. Šiame darbe pasirinkta tirti Šventosios Dvasios krikšto įtaką pašvęstųjų asmenų (apaštalinių vienuolijų narių) gyvenime. Katalikų Bažnyčia nuo Vatikano II Susirinkimo kviečia pašvęstojo gyvenimo bendruomenes atsinaujinti. Dėl kylančių vis naujų iššūkių vienuoliniame gyvenime, pašvęstiesiems atsinaujinimas vis dar svarbus ir reikalingas. Todėl šiame darbe siekiama atskleisti, kokią įtaką Šventosios Dvasios krikšto patirtis turi pašvęstojo gyvenimo bendruomenių atsinaujinimui. Pirmiausia buvo atliktas teorinis tyrimą (1 ir 2 darbo dalys), kuriame, analizuojant Katalikų Bažnyčios dokumentus ir teologų darbus pneumatologijos srityje, buvo siekiama pristatyti Šventosios Dvasios krikšto sampratą pagal Katalikų Bažnyčios mokymą ir apibūdinti Šventosios Dvasios krikšto vaisius, siekiant nustatyti jų reikšmę pašvęstojo gyvenimo bendruomenių atsinaujinimui. Analizuojant Katalikų Bažnyčios dokumentus, skirtus pašvęstiesiems, buvo siekiama pristatyti pašvęstojo gyvenimo bendruomenių atsinaujinimo poreikį ir Šventosios Dvasios krikšto poreikį šiame atsinaujinime. Trečiojoje darbo dalyje, empiriniame tyrime, naudojantis interviu metodu, buvo siekiama nustatyti, kokie Šventosios Dvasios krikšto vaisiai pastebimi pašvęstųjų bendruomenėse, kokią įtaką tai turi pašvęstojo gyvenimo bendruomenių atsinaujinimui ir kokios kliūtys trukdo pašvęstiesiems atsiverti Šventosios Dvasios krikštui. Atlikus teorinį ir empirinį tyrimus, paaiškėjo, kad Šventosios Dvasios krikšto patirtis veda asmenį į atnaujintą maldos gyvenimą, atnaujintą santykį su Dievu, skatina evangelinį radikalumą. Tai ypač svarbu pašvęstojo gyvenimo asmenims, kurie, duodami skaistumo, klusnumo ir neturto įžadus, įsipareigoja sekti Kristų ir gyventi pagal Evangeliją. Asmeninė ir bendruomeninė Šventosios Dvasios patirtis bendruomenėje gaivina vienybę, bendrystę, apaštalinį uolumą, išskleidžia ir padeda kūrybingai gyventi savo bendruomenės charizma. Galima daryti išvadą, kad Šventosios Dvasios krikštas gali būti svarbi pagalba pašvęstojo gyvenimo bendruomenių atsinaujinime. Be to, atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kokios kliūtys (baimė, nepasitikėjimas Dievu, bendruomenės nuostatos, savita ugdymo patirtis ir kt.) trukdo pašvęstiesiems atsiverti Šventosios Dvasios krikštui ir kaip būtų galima jas įveikti (rekolekcijos, seminarai, liudijimai ir kt.).Baptism in the Holy Spirit, so common among the Christians of the first centuries, was less noticeable in the later life of the Church. After the Second Vatican Council, with the advent of Catholic Charismatic renewal, the experience of baptism in the Holy Spirit uniting the participants of the renewal, once again has become vivid and relevant. However, this phenomenon is still little known in the Catholic Church, thus, it is vital to explore the significance and the fruit of the baptism in the Holy Spirit manifested in the lives of the believers. This thesis examines the influence of baptism in the Holy Spirit on the lives of consecrated people (i.e. the members of apostolic congregations). The Catholic Church has been inviting the consecrated life communities to renew according to the teaching of the Second Vatican Council. Since the religious life faces more and more challenges, its renewal is important and necessary. That is why this thesis aims at unveiling the influence of the experience of baptism in the Holy Spirit on the renewal of consecrated life communities. First of all, (in Parts 1 and 2) a theoretical analysis of the Catholic Church documents and theological works on pneumatology was carried out in order to present the notion of the baptism in the Holy Spirit as understood by the Catholic Church; also, to define the fruit of baptism in the Holy Spirit and determine their significance in the renewal of the consecrated life communities. The analysis of the Catholic Church documents intended for the religious attempted to present the necessity of the renewal of consecrated life communities and the role of baptism in the Holy Spirit in the process of the renewal. The third part of the thesis presents the empirical study, which used the method of interview to identify what fruit of baptism in the Holy Spirit were traceable in the religious communities, what influence they have on their renewal, and what obstacles impede opening up for the baptism in the Holy Spirit. After the theoretical and empirical analyses, it has become obvious that the experience of baptism in the Holy Spirit leads to the renewed prayer life and relationship with the Lord; also, it fosters Gospel radicalism. It is of prime importance for the consecrated life representatives who profess the vows of chastity, obedience and poverty, and who commit to follow Crist and live by the Gospel. The experience of the Holy Spirit revives the unity, community, apostolic diligence; helps to unfurl the charisma of the community and live in accordance with it. A conclusion can be drawn that baptism in the Holy Spirit plays a vital role in the renewal of the consecrated life communities. What is more, the analysis helped to identify the main obstacles (fear, mistrust of God, the provisions of the community, distinctive educational experience, etc.) which impede with the ability to open up for baptism in the Holy Spirit, as well as provide suggestions how to overcome these obstacles