Lietuvos paauglių socialinė emocinė sveikata ir savęs vertinimas

Nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio visose Lietuvos mokyklose įgyvendinamos patyčių prevencijos programos, tačiau vis dar pasitaiko paauglių smurto, savižudybių, įvairių priklausomybių, elgesio ir emocinių sunkumų atvejų. Paauglių psichologinė sveikata daugiau tyrinėjama iš trūkumų perspektyvos, t.y. tiriami veiksniai, susiję pirmiausia su įvairiais sutrikimais, sunkumais ar jų rizika. Itin svarbu tyrinėti paauglio pozityviąją raidą, jos stiprybes, sveikatos emocinę bei socialinę sritis, bei savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi, kurios gali būti ugdomos. Tyrimo tikslas. ištirti socialinę ir emocinę sveikatą ir savęs vertinimą Lietuvos paauglių imtyje, palyginti pagal paauglių amžių ir lytį, bei nustatyti paauglių šių tiriamų konstruktų dimensijų sąsajas. Tyrimo metodika: socialinės ir emocinės sveikatos klausimynas (SEHS-S , You, Furlong et al., 2015) ir savęs vertinimo skalė (Rosenberg, 1997). Tyrimo dalyviai: 935 įvairių Lietuvos mokyklų (Vilniaus miesto, Anykščių, Joniškio, Palangos, Šalčininkų, Šakių ir Švenčionių) 12-18 metų amžiaus paaugliai. Tyrimo rezultatai ir išvados. Nustatyti jaunesniųjų (12-15 metų) paauglių statistiškai reikšmingai aukštesni įverčiai pagal SEHS-S „tikėjimo savimi“ (p ≤0,01) ir „įsitraukimo ir susidomėjimo gyvenimu“ (p ≤0,01) dispozicijas ir bendrą socialinės emocinės sveikatos rodiklį (p ≤0,01), nei vyresnių paauglių (16-18 metų). Paauglės mergaitės pasižymi statistiškai reikšmingai aukštesniais „tikėjimo kitais“ ir „emocinės kompetencijos“ (p ≤0,01) dispozicijų ir bendro socialinės emocinės sveikatos rodiklio (p ≤0,01) įverčiais, lyginant su paaugliais berniukais. Tyrime koreliacinės analizės nustatyta, kad paauglių SEHS-S dispozicijos reikšmingai teigiamai koreliuoja su savęs vertinimu: „tikėjimas savimi“ (r=0,38; p≤0,01); „įsitraukimas ir susidomėjimas gyvenimu“ [...]Mokytojų rengimo institutasVytauto Didžiojo universiteta