Slaptos mokyklos Lietuvoje antroje XIX a. pusėje

Kova už nacionalinę mokyklą kartu su kova už lietuvišką spaudą ir nacionalinę bažnyčią sudaro vieną iš pačių ryškiausių lietuvių nacionalinio judėjimo istorijos puslapių. Iki šiol nėra darbo, kuriame išsamiau būtų išanalizuota carinės valdžios pozicija privataus mokymo Lietuvoje atžvilgiu, slaptų mokyklų atsiradimo priežastys. Šis straipsnis parašytas remiantis naujais archyviniais duomenimis, rastais TSRS Centriniame valstybiniame istorijos archyve Leningrade. Dar XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje buvo plačiai išvystyta privataus mokymo sistema. Pirmoje šešiasdešimtųjų metų pusėje, sustiprėjus reakcijai, caro valdžios administracija įvykdo griežtą švietimo sistemos centralizaciją. Priimami įstatymai, draudžiantys privačias mokymo įstaigas, o likusiose mokyklose įvedamas mokymas rusų kalba. Caro administracija grupinį privatų mokymą vadino „slaptosiomis mokyklomis“ ir iki karo padėties panaikinimo 1872 m. kovojo su jomis. Atšaukus karinę padėtį carinės administracijos valdininkams lieka tik teisė teikti ieškinius teismo organams, keliant teismo bylas. Teismai neskyrė šių bylų politinio pobūdžio bylų kategorijai ir daugeliu atveju patrauktiems teisminėn atsakomybėn asmenims būdavo skiriama bauda nuo 0, 25 iki 2 rublių arba jie išvis būdavo išteisinami. Straipsnyje yra lentelė, rodanti, kiek slaptų mokyklų caro administracijos valdininkai rado 1872 – 1882 m. m. Kauno gubernijoje ir Vilniaus gubernijos lietuviškuose valsčiuose. Iš 126 Kauno gubernijos slaptųjų mokyklų buvo nubaustos tik 25, iš 225 Vilniaus gubernijos – 63. Slaptųjų mokyklų skaičius kiekvienais metais ne mažėjo, bet augo. Tokia padėtis neramino caro administracijos valdininkus. Pradedant 1887 m. tarp Šiaurės – vakarų krašto administracijos ir Rusijos imperijos Centrinių įstaigų šiuo klausimu vyko aktyvus susirašinėjimas. Jis baigėsi tuo, kad Šiaurės-vakarų krašto administracijos reikalavimu 1892 m. balandžio 2 buvo priimtos „Laikinosios taisyklės“, uždraudusios privatų mokymą ir nustačiusios bausmes. Suvalkų gubernija, lyginant su Kauno ir Vilniaus gubernijomis, buvo geresnėje padėtyje, nes čia 1892 m. balandžio 2 Laikinosios taisyklės įsigaliojo tik nuo 1900m. gegužės 26. Straipsnyje skirta vietos privataus grupinio mokymo sistemos priežasčių aiškinimui, parodoma, kad slaptos mokyklos buvo atidaromos dėl įvairiausių motyvų. Slaptos mokyklos buvo ne tik lietuviškos, veikė lenkiškos, žydiškos, net rusiškos. Slaptų mokyklų persekiojimas savo tikslo nepasiekė. 1897 m. gyventojų surašymo duomenys rodo, kad lietuviai elementarų raštingumą įgydavo būtent slaptose mokyklose