Satire in Arturas Bartelsas' amateur creation

Piešinio paprastumas (lyginant su kitais vaizduojamaisiais menais - tapyba ir skulptūra), greitumas ir prieinamumas sudarė sąlygas piešimu užsiiminėti daugeliui žmonių. XIX amžiuje atsirado naujas reiškinys meno kultūroje - dailininkai mėgėjai. Jų apstu buvo ir Vakarų Europoje, ir Lietuvoje: „Lietuva turi daug mėgėjų ir kelias puikias kolekcijas", - rašė M. Grabovvskis 1849 metais (M. Grabowski, 1849, p. 108). Mokėti piešti tapo ne tik nuo XVIII amžiaus tebesitęsiančia mada, bet ir natūraliu poreikiu. Studentai dailininkai, pasimokę Vilniaus meno mokykloje, dažnai dirbdavo gimnazijose, mokyklose ar privačiai piešimo mokytojais. XIX amžiuje mėgėjų ir profesionalų darbai buvo vertinami bei parodose eksponuojami kartu ir netgi konkuravo. Sakysim, žinomas toks faktas: K. Bachmatavičiaus litografijų leidinyje „Vilniaus prisiminimai. Dobrovlianai" daugelio piešinių autorė yra Gabrielė Giunteraitė-Puzinienė (A. Szemesz, 1844, p. 218), garsi XIX a. memuariste, bajoraitė, gyvenusi Dobrovlianų dvare netoli Svyrių (Baltarusija). Ji buvo viena to meto damų, kuri domėjosi menais ir pati jais užsiiminėjo. Ji paliko savo atsiminimus apie XIX a. pirmosios pusės Vilniaus gyvenimą. Piešė ir daugiau to meto dvarų valdytojų, kitų sričių menininkų - literatų, istorikų.Small-sized graphic arts - that is how drawings and printed graphic arts might be referred to owing to their small size - reflected a lot of Romantic ideas in Lithuania in the first half of the 19th century. A drawing regarded as an independent kind of art made it possible to analyse amateur creation, which was very popular at that time and which was also part of Romantic culture. It is from this angle that art critic Kristina Civinskienė looks at the satirical drawings by Arturas Bartelsas