Vilnius satire as a form of the urban consciousness

Straipsnyje aptariama 1816–1822 m. Vilniuje ėjusio satyrinio periodinio leidinio Gatvės žinios proza. Satyra – tipiška intelektu ir moraline individo galia pasitikinčio, aktyviai savo pasaulį pertvarkančio Apšvietos žmogaus pozicijos išraiška. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Gatvės žinių satyrinės prozos sąsajas su Vilniaus kultūrine aplinka, iš pastarosios kylantį dialogo (patirties supratimo, aiškinimosi, „tikrovės tirštinimo“), ne tik ideologinės kovos poreikį. Todėl satyros žanras čia traktuojamas ne tik kaip kituose kultūros diskursuose (moksliniame, filosofiniame) iškristalizuotų idėjų sandūros, supriešinimo būdas ir vieta, bet ir naujų savivokos pavidalų kūrimosi, savito dialogiško atsako į kultūros procesus galimybė. Tai leistų atpažinti ir įvairesnes satyros žanro formas šalia konvencionaliai vyraujančio opozicinio modelio. Ši satyra yra ne tik ideologizuotas žanro variantas, bet, pasinaudojus Michailo Bachtino terminu, taip pat ir karnavalizuotas: teigiantis ne abstrakčias mintis apie lygybę, laisvę, o susijęs su paties gyvenimo – miestiškomis – formomis. Miesto erdvės heterogeniškumas tekste tampa satyros žanro patirtine metafora. Vilniaus satyra ypatinga tuo, kad jos intencijos tam tikra dalimi pranoksta konkrečių ideologinių stovyklų, jų kovos realijų ribas ir siekia programuoti fundamentalius modernėjančios kultūros poslinkius. Numanomas idealusis Gatvės žinių adresatas – racionalios, pastabios, kritiškos ir sąmojingos savivokos asmuo – liudija besiformuojančio modernaus miestiškojo mentaliteto, ugdomo tirštos, prieštaringos miesto patirties, pradmenisThe article deals with satirical prose of the Vilnius periodical Wiadomości Brukowe (The Streat News, 1816–1822). Traditionally these texts are associated with the most prominent satirical genre in the Enlightenment culture – the ideological satire, which was based upon strong opposition of values and developed an aggressively persuasive discourse. This article discusses an alternative satirical form, which is also noticeable in the periodical, the “carnivalized satire” (M. Bachtin). For this type of texts, the ambivalent reasoning and the blurred limits of oppositions are inherent. The carnivalized satire is related to the emergence of the modern urban consciousness, which is penetrated by the variety and richness of the urban experience. The article analyzes the process of transformation of the carnivalized satire into the modern form of urban prose – the feuilleton. It also discusses, how this satirical form was related to flaneurism, a specific cultural practice generated by the encounter with the urban space and the anonymous urban crow