Survila family. An example of Lithuanians' career in Prussia

Straipsnyje nagrinėjama lietuviškos kilmės giminės Survilų istorija. Ši giminė persikėlė į Prūsiją 1365 m. kartu su kunigaikščio Butauto (Kęstučio sūnaus), pabėgusio iš Lietuvos, svita. Pirmieji žinomi giminės atstovai – broliai Tomas ir Jonas Survilos. Po krikšto jie tapo ištikimi Ordinui ir tarnavo vertėjais bei žygių į Lietuvą vadovais. Už tarnybą apdovanoti žeme ir garbe. Abu broliai žuvo Vorsklos mūšyje 1399 m. Aukštą pirmųjų Survilų socialinį statusą paveldėjo Jono I-ojo sūnūs ir ypatingai Jonas Survila II-asis, tarnavęs Kryžiuočių ordino didžiajam magistrui ir dalyvavęs keliose diplomatinėse misijose Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Labai tikėtina, kad Jonas II priklausė Vytauto Didžiojo ir Jogailos slaptajai tarnybai. Po Didžiojo karo (1409-1411) apkaltintas išdavyste, jo turtą Prūsijoje konfiskavo Kryžiuočių ordino didysis magistras Heinrichas von Plauenas. Po 1416 m. Jonas II Survila atgavo Didžiojo magistro malonę ir galėjo grįžti į savo žemes. Jis mirė po 1426 m. Randama įrašų apie jo brolius Marką (mirė po 1426 m.), Motiejų ir Luką. Pastarasis taip pat tarnavo Ordinui, bet, kaip ir Motiejus, mirė bevaikis apie 1408 m. 1420 m. viduryje Jonas II ir Markas pardavė savo turtą Bartėnų krašte ir dalį žemių Trinkaimio krašte. Surviloms liko vienintelė valda Brandenburgo krašte, netoli Trinkaimio. Ryškiausias kitos kartos atstovas – Jurgis Survila, aktyvus Prūsijos žemių konfederacijos veikėjas. Jis liko ištikimas Konfederacijai per Trylikos metų karą ir tarnavo Sempopolės karinėje stovykloje. Paskutinieji šios atšakos atstovai – Tomas ir Dytrichas Survilos – greičiausiai buvo jo sūnūs. Abu broliai buvo priešiški ordinui. Jie pardavė savo žemes Trinkaimio krašte, persikėlė į Prūsijos karalystę ir apsigyveno Tčevo (Diršau) srityje. Broliai Survilos aktyviai dalyvavo Prūsijos savivaldoje. Tomas (miręs apie 1504 m.) tapo Tčevo žemės teismo teisėju, o Dytrichas buvo Goliubo ir Čluchovo (Schlochau ) seniūnas. Dytrichui pavyko pelnyti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro palankumą. Jis buvo paskutinis Jurgio Survilos šeimos atstovas ir mirė 1511 m. Survilos yra puikus to meto bajorų mobilumo pavyzdys. Iš pagoniškos Lietuvos atvykusi giminė greitai kilo karjeros laiptais Prūsijoje – šalyje, kurią valdė Kryžiuočių ordinas. Jos atstovai apdovanojami didelėmis žemės valdomis ir titulais. Vėlesnės giminės kartos buvo germanizuotos, bet, kaip rodo Jono II pavyzdys, nepamiršo savo lietuviškų šaknų ir lietuvių kalbą perduodavo iš kartos į kartą. Konfliktų su Kryžiuočiais metu, jie palaikė Konfederaciją. Tai sąlygojo giminės persikėlimą į Prūsijos karalystę. Ten įsitvirtino gana greitai, nes dėl daugybės misijų Lenkijoje (ir Lietuvoje) mokėjo lenkų (ir galbūt net lietuvių) kalbą. Tačiau sėkminga giminės karjera nutrūko, nes jų palikuonys neturėjo vaikų.Article dwells on the history of the Surwiłły - a family of Lithuanian descent. The family relocated to Prussia in 1365 together with the suite of Duke Butautas (son of Kęstutis) who fled Lithuania. The first representatives of the family were brothers Tomasz Surwiłło and Jan Kille. After baptism they became loyal to the Order and served as interpreters and guides during its raids to Lithuania. The service was awarded with personal land tenure (about 400 lans) and accolade. Both brothers were killed in 1399 during Duke Vytautas' campaign at the Vorskla River. The high social status of the first Surwiłło was inherited by Jan I's sons and especially Jan II Surwiłło who served the Grand Masters of the Teutonic Knights and participated in a number of diplomatic missions to the Grand Duchy of Lithuania. It is highly possible that Jonas II was also in the secret service of Grand Duke Vytautas and King Władysław II Jagiełło. After the Great War (1409-1411) J. Surwiłło was accused of treason and his possessions in Prussia were confiscated by Grand Master the Teutonic Knights Heinrich von Plauen. After 1416 Jan II Surwiłło recovered the Grand Master's gracious favour and could return to his land. He died after 1426. There are records about his brothers Mark (died after 1426), Mateusz and Lukasz. The latter also served the Order but similarly to Mateusz died childless around 1408. By the mid-1420s Jan II and Mark had sold all their property in Barciany region (Tarławki, Surwile and Sztynorcka Forest) and part of their lands in Trinkheim region (Attagauthen). The only possessions left to the Surwiłło were near Trinkheim in Brandenburg region. The most prominent representative of the next generation was Jerzy Surwiłło, active figure in the Prussian Confederation. He remained loyal to the Confederation during the Thirteen Years' War and served at Sępopol military camp. The last representatives of the line - Tomasz and Dytrich Surwiłło - most probably were his sons. Both brothers were inimical to the Order. They sold their lands in Trinkheim region, relocated to the Royal Prussia and settled in Tczew (Dirschau) area. The Surwiłło brothers actively participated in the activitics of the Prussian dietine. Tomasz (died around 1504) became a judge at the land court of Tczew region whereas Dytrich served as the elder of Gollub and Człuchów (Schlochau). Dytrich had gained King Alexander's trust. He was the last of the Jerzy Surwiłło family and died in 1511. The Surwiłło is an excellent example of the mobility of knights at that time. The family which arrived from pagan Lithuania did not take long to climb the career ladder in Prussia - a country ruled by the Teutonic Order. Members of the family were awarded with large land tenures and ennobled. Subsequent generations of the family were Germanized, yet, as Jan II's example suggests, did not forget their Lithuanian roots and had the Lithuanian language passed down from generation to generation. In the years of quarrels with the Teutonic Knights they supported the Confederation. This resulted in the family's relocation to the Royal Prussia. They quickly anchored in the new country as due to numerous diplomatic missions to Poland (and Lithuania) might still have retained their knowledge of the Polish (and possibly even Lithuanian) language. Nonetheless the successful career of the family was discontinued as their descendants were childless