The Zaberezinskis family among the 15th- and 16th-century Lithuanian political elite

Darbo objektas: Zaberezinskių giminė LDK politinio elito gretose. Giminės istorija (jos genealogija, ekonominė, politinė, fundacinė veikla) siejama su kitomis LDK giminėmis sudariusiomis artimiausia Jogailaičių dinastijos valdovų aplinką. Bendras LDK politinio gyvenimo fonas leidžia pamatyti ir įvertinti Zaberezinskių giminės svorį šalies valdančiojo elito tarpe (Radvilų, Goštautų, Kęsgailų, Alšėniškių ir t. t.). XV a. pabaigoje – XVI a. viduryje senas šaknis turinti diduomenės valdžia įgyja institucinį pavidalą. Numatant galimybę valdovo nerezidavimo krašte (kaip Kazimiero Jogailaičio valdymo laikais) 1492 m. rugpjūčio 6 d. Aleksandro Jogailaičio privilegijos punktai sankcionavo platesnės negu iki tol Ponų tarybos valdžios prerogatyvas. Tuo pačiu metu, didžiojo kunigaikščio iškėlimo išvakarėse, sušauktas seimas davė pradžią bajorų atstovavimo (seimo) tradicijai. Institucines permainas lydėjo humanistinių idėjų, teisinės kultūros, politinės teorijos, recepcija, susiję su kaip tik tuo laikotarpiu vis labiau tarp diduomenės plintančiu papročiu savo atžalas siųsti į universitetus siekti aukštojo išsilavinimo. LDK respublikos (Respublica Magni Ducatus Lithuaniae), romėnų palikuonių politinės tautos, formavimosi kontekste, norėtume pasakoti Rimvydo palikuonių, Zaberezinskių, giminės istoriją. Ankstyviausi duomenys apie giminę siejami su Žygimanto Kęstutaičio, o vėlyviausi su Žygimanto Augusto laikais. Ypač Kazimiero Jogailaičio, bei jo dviejų sūnų – Aleksandro ir Žygimanto Senojo laikais (nuo XV a. devinto dešimtmečio iki 1544 m.), jos atstovai suvaidino svarų vaidmenį LDK istorijoje. Pagal šiuolaikinio genealogijos mokslo postulatus, giminės istoriją pristatoma pagal giminės šakas. Pradedant nuo Jurgio Rimvydaičio ir Jono Jurgaičio Zaberezinskio, svarbiausių valstybės įvykių fone, analizuojamos pastarojo vaikų ir jų palikuonių karjeros, jų tarpusavio santykiai, veiksniai, kurie darė įtaką tų karjerų eigai. Skirtingas giminės narių statusas, literatūros būklė ir šaltinių duomenys lemia, kad klausimynas kiekvienam giminės atstovui šiek tiek skiriasi. Aktualiausi darbo klausimai susiję su didžiausias aukštumas pasiekusiais Jonu Jurgaičiu ir Jonu Jonaičiu Zaberezinskiais, kurių biografijos užima stambiausią darbo dalį. Žemėvaldos sudėtis ir miestelių tinklo plėtra aptariami atskiroje darbo dalyje. Turimi duomenys tiesiogiai nepatvirtina giminystės tarp Zaberezinskių ir Manvydų. Žemėvaldos duomenys neneigia, bet ir neįrodo jų giminystės ryšių. Neturime jokio šaltinio, kur Zaberezinskiai kaip nors užsimintų apie Manvydą ir jo brolį, savo giminystės santykį su jais. Prielaidos Jono Jurgaičio Zaberezinskio sėkmingai karjerai buvo svarbiu momentu užimama strateginė Polocko vietininko pareigybė, Aleksandro Jogailaičio palankumas ir dideli asmeniniai gabumai. Visa tai lėmė, kad Jonas Jurgaitis Zaberezinskis buvo viena iš ryškiausių Ponų tarybos asmenybių. Tiek materialinio praturtėjimo, tiek kraujo ryšių (svaininės giminystės) tvirtinimo su kitais LDK valdančiojo elito nariais prasme sunku pervertinti vedybų su Ona Nasutaite įtaką Jono Jurgaičio Zaberezinskio karjerai. 1484 m. diplomatinė kelionė į Maskvos valstybę parodė jauno valdovo maršalo sugebėjimus ir sąlygojo glaudų jo bendradarbiavimą su Aleksandru Jogailaičiu, pastarajam tapus didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Gabų, nors ne visada savo būdą įstengiantį suvaldyti diplomatą ir vieną artimiausių savo patarėjų valdovas išaukštino, pavesdamas jam išskirtines žemės maršalo ir Trakų vaivados pareigybes, kurių neužėmė nė vienas jo žinomas protėvis.The object of this research is the Zaberezinskis family among the political elite of the Grand Duchy of Lithuania: the association of the family's history (its genealogy, economic, political, foundational activity) with the rest of the environment of the GDL rulers of the Jagiellonian Dynasty. The general backdrop of the political life of the GDL makes it possible to see and evaluate the weight of the Zaberezininkis family among the country’s ruling elite. From the late 15th to the middle of the 16th century, the aristocratic authority with its ages-old roots acquired institutional form. Foreseeing the possibility of rulers residing outside the Grand Duchy of Lithuania (as during Kazimierz Jagiellonian’s rule), Alexander Jagiellonian’s privilege of 6 August 1492 authorized broader prerogatives for the Council of Lords. At the same time, on the eve of the proclamation of the Grand Duke, the summoned parliament initiated the tradition of representation of the nobility. Institutional changes were accompanied by the reception of humanistic ideas, legal culture and political theory, linked to the custom, increasing at the time, of nobility sending their offspring to universities to pursue higher education. The story of the Zaberezinskis family, descendants of Rimvydas, is presented In the context of the formation of the GDL Republic (Respublica Magni Ducatus Lithuaniae), a political nation of descendants of the Romans (as the Lithuanian nobility portrayed themselves). The earliest data on the kin are associated with the times of Sigismund Kęstutaitis, and the latest with those of Sigismund Augustus. Members of the family played a particularly significant role in the history of the Grand Duchy of Lithuania in the times of Kazimierz Jagiellonian and his two sons Alexander and Sigismund the Old, from the 1480s until 1544. Responding to the postulates of the modern science of genealogy, the story of the family is presented according to its different branches. Against the background of key events in Lithuanian history, beginning from Jurgis Rimvydaitis and Jonas Jurgaitis Zaberezinskis, the careers of the latter’s children and their descendants, their interrelationships, and factors influencing their careers are analysed. Due to the different status of different members of the family and the different amounts of data available in the sources, the questionnaire applied to different members of the family differs. Jonas Jurgaitis and his son Jonas Jonaitis Zaberezinskis, who reached the highest posts, are the most significant, and the most extensive treatment is given to their biographies. The composition of the landholding and the development of the network of towns are discussed in a separate part of the study