The active women in the Grand Duchy of Lithuania at the XVIIIth century

Istoriografijoje XVIII a. vadinamas moterų amžiumi ne tik dėl to, kad pačios moterys pradėjo aktyviau reikštis įvairiose gyvenimo sferose, bet ir dėl to, kad amžininkai pradėjo diskusijas apie moterų vietą ir tikslus „vyriškame“ pasaulyje. Šios Apšvietos epochos diskusijos, prasidėjusios Prancūzijoje, pasiekė ir Abiejų Tautų Respubliką (ATR) ir, žinoma, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Moterų aktyvumas priklausė ne tik nuo Apšvietos epochoje atsiradusių diskusijų dėl moterų padėties visuomenėje, bet ir nuo naujų kultūrinių bei geopolitinių aplinkybių. Darbo tikslas – remiantis šaltiniais ir istoriografija, išskirti ir išanalizuoti būdingiausias moterims veiklas XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šiam tikslui išsikeliame šiuos uždavinius: 1) remiantis istoriografija ir šaltiniais, apibrėžti moterų veiklų sąlygas šeimoje ir visuomenėje; 2) išskirti būdingiausias moterims veiklas XVIII a.; 3) remiantis istoriografija ir šaltiniais, atskirai išanalizuoti tų veiklų priežastis, tikslus ir aplinkybes; 4) remiantis moterų sukurtais šaltiniais, išanalizuoti jų pasirinktos veiklos priežastis ir aplinkybes. Didelis dėmesys pradėtas skirti moterų ugdymui bei išsilavinimui. Čia labiausiai pasižymėjo vienuolės, kurių žinioje dažnai buvo mergaičių auklėjimas. Viena populiariausių moterų veiklų yra literatūrinė. Šaltiniuose aptikta informacija leidžia teigti, kad atsiminimų, dienoraščių, eilių rašymas buvo plačiai paplitęs tarp moterų. Atsiminimus, dienoraščius ir t. t. moterys rašė skirtingais tikslais, įvairiomis formomis. Kartais akcentuodamos konkretų savo gyvenimo tarpsnį ar įvykį, kartais bandydamos aprašyti visą savo gyvenimą. Stiprios susidomėjimo teatru tradicijos XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lėmė ir moterų įsitraukimą į teatrinę veiklą. Jos ne tik vaidinio, bet ir režisavo spektaklių pastatymus, vertė bei adaptavo pjeses į lenkų kalbą. Taigi teatras tapo pirmąja sritimi, kurioje atsirado profesionalių moterų menininkių. Teisinė moterų padėtis sudarė sąlygas moterims aktyviai reikštis ūkinėje veikloje. Pasinaudodamos galimybe disponuoti lėšomis, jos ne tik plėtė savo valdų ūkinę veiklą, bet ir aktyviai reiškėsi kaip fundatorės ir mecenatės. Ūkinė moterų veikla ženkliai lėmė ne tik ekonominę, bet ir kultūrinę krašto raidą. XVIII a. keliaujančios moterys pasižymėjo gana plačiais interesais. Domėjosi ne tik tradicinėmis moterims sferomis, tokiomis kaip religija, aukštuomenės gyvenimas ar mados, bet ir mokslo naujienomis. Moterys neapsiribodavo aktyvia veikla tik vienoje sferoje. Galime drąsiai teigti, kad kiekvienas šiame darbe analizuotas šaltinis byloja apie tai, kad ta pati moteris daugiau ar mažiau buvo aktyvi kone kiekvienoje išskirtoje sferoje, tik kartais skyrėsi tos veiklos formos, tikslai ir aplinkybės. Bet jos kone visos aktyviai domėjosi teatru, literatūrine veikla, turėjo keliavimo patirties ir tvarkė savo valdas.The XVIIIth century deservedly is calling as the women’s century, not only because contemporaries started discussions about women place and aims in the masculine world, and yet women started to play up in different playgrounds by themselves. Such discussions of Age of Enlightenment have been started in France, and reached Polish-Lithuanian Commonwealth (PLC) and The Grand Duchy of Lithuania as well. The women activity depended not only on those discussions about women state in society, and yet of new cultural and geopolitical circumstances. The aim of this researching is to identity and analyse the most typical women’s activities at XVIIIth century in The Grand Duchy of Lithuania on ground of historiography and origins. There are four tasks to fulfil this aim: 1) to identity and analyse the circumstances of women’s activities in the family and society on ground of historiography and origins; 2) to identity the most typical women’s activities at XVIIIth century; 3) to analyze the reasons, aims and circumstances of particular activities on ground of historiography and origins; 4) to analyze women’s activities reasons and circumstances on ground of origins created by women. Though women’s legal status was deferent than men, but their status quo depended on women’s temper. Often woman’s status in the public life depended on her status in her own family. Also there showed up new meaning of women role in society, on ground of first partition (1772). Woman had been ranked as citizen and educator of public-spirited children. Women were very interested in different literary activities. It is proving by a lot of literature, different diaries and memoirs created by women. Also this interest proves different texts translated by women into the polish language. Old traditions of theatre in The Grand Duchy of Lithuania determined women interesting and participating in this kind of cultural activities. They were not only acting, but directed performances and translated into polish language plays as well. The theatre was the first field in which appeared the first professional artist women. Legal women status permitted them to be very active in economical life. They used their possibilities to command by finance and other recourses for improving economical states of their family possessions. They were very active patrons and sponsors for artist. Travelling women were characterized as having very wide interests. They were interested not only in traditional cases for women as religion, social nobility’s life, fashion, but also in news of science. Women did not merely active in only one sphere of activity. Almost all of them were interested in theatre, literary life, travel experiences and have managed their possessions.Vytauto Didžiojo universiteta