Актуальное состояние и перспективы прутенистических исследований

Straipsnyje aptariama dabartinė prūsistikos tyrimų situacija ir perspektyvos. Teigiama, kad prūsistiniai tyrimai, palyginus su tyrėjų dėmesiu kitoms baltų kalboms, paskutinį amžiau ketvirtį buvo ypač gyvi ir dinamiški. Naujesniuose tyrimuose matyti dvi tendencijos – vieni prūsistai, analizuojantys fonologinius prūsų tekstus, atsargiai įvedinėjo inovatyvius elementus, bet esminiuose dalykuose liko ištikimi pirmtakams (Trautmannas, 1910), tačiau kiti tyrėjai pajautė būtinybę grįžti prie tiesioginės išlikusių originalų analizės ir taisyti pasitaikančias klaidas. Lingvistinės sąveikos, ypač tarp vidurio vokiečių ir prūsų, paliko žymius pėdsakus išlikusiuose tekstuose; daugelis formų, kuriomis buvo iliustruojamas prūsų kalbos archajiškumas, po grafinės ir fonetinės analizės ir po sistemingo klaidų ištaisymo, jau nebeatrodė tokios senos . Straipsnyje autorius išskiria tris dabartinių prūsistinių tyrimų kryptis: tarpkalbinių kontaktų tyrimai; spausdintų ir rankraštinių tekstų tyrimų išplėtimas ir gilinimas; onomastinio ir leksinio paveldo tyrimų plėtra. Šitam tyrimų kontekste privalo atsirasti vietos V. Toporovo nebaigtų darbų – gausios parengiamosios medžiagos monumentaliam „Prūsų kalbos žodynui“ – likimo apmąstymui. Autorius svarsto, ką daryti su šia medžiaga; vienas iš kelių yra surinktos medžiagos paskelbimas specialiai sukurtoje internetinėje svetainėje; kitas – imtis titaniško ir įtraukiančio darbo ir užbaigti „Prūsų kalbos žodyno“ rengimą.The article discusses the current situation and prospects of research about the Prussian language. It has been argued that Prussian research, as compared with the attention of researchers to other Baltic languages, was particularly lively and dynamic in the last quarter of the century. Recent studies reveal two tendencies: some of the Prussian researchers who analysed the phonological Prussian texts, carefully put in innovative elements, but remained loyal to the predecessors in fundamental matters (Trautmann, 1910), but other researchers felt the need to return to the direct analysis of the original and to correct the mistakes that were made. Linguistic interaction, especially between Central German and Prussian, left significant traces in the remaining texts; many of the forms, which were illustrated by a Prussian language archaic tendencies, graphic and phonetic analysis and correction of systematic errors in the post, did not seem that old anymore. The author of the article distinguishes three current research directions: inter-linguistic contact research; the extension of research regarding the collection of printed texts; development of research on onomastic and lexical heritage. In the context of this research must be included V. Toporov's unfinished works - a lot of material for the monumental "Prussian Dictionary". The author is considering what to do with this material; one of the ways is the publication of the collected material in a specially created website; the other is to complete the "Prussian Dictionary"