Ещё раз о семантике литовских n/st-глаголов: от непереходности к начинательности

Straipsnyje analizuojamas iki šiol netirtas vienas iš n/st veiksmažodžių funkcionavimo aspektų lietuvių kalbos veiksmažodžių sistemoje – kai n/st klasės veiksmažodžiai koreliuoja su kitų infleksinių klasių veiksmažodžiais. Šiame straipsnyje yra analizuojamas vienas tokios koreliacijos tipas, kuriame veiksmažodžiai priešpastatomi ne kaip tranzityviniai vs intranzytyviniai, bet kaip veiksmo proceso vs veiksmo pradžios (kalbėti – prakalbti, verkti – pravirkti). Pirmojoje straipsnio dalyje aptariamos tyrimui aktualios veiksmažodžių sąveikos, antrojoje dalyje – pateikiama visa analizuojama medžiaga, trečiojoje – formuluojama skirtingo tipo semantinių požymių (tranzityvumo vs veiksmo pradžios) derinimo vienoje veiksmažodžių klasėje sinchroninės ir istorinės motyvacijos hipotezė. Semantinis ryšys tarp nekontroliuojamo proceso, vedančio į subjekto būsenos pasikeitimą ir spontaniško momentinio įvykio, lemiančio būsenos ar proceso pasikeitimą yra labai tikėtinas pirminės reikšmės n/st klasės apibendrinimo rezultatas, kai naujiems veiksmažodžiams yra pritaikomas konkretus morfologinis modelis. Tokiu būdu, tarp intranzityvinių veiksmažodžių, sudarančių kauzatyvines poras, pradingsta didelei n/st veiksmažodžių daliai charakteringas nekontroliuojamumo požymis, pvz. veiksmažodis „kilti“ pradedamas sieti ne vien su negyvais (temperatūra, saulė), bet ir gyvais subjektais.. Daroma išvada, kad skirtingų infleksinių santykių, kuriuose dalyvauja lietuvių kalbos n/st veiksmažodžiai, tyrimas iš tipologinės perspektyvos neturėtų apsiriboti aktyvaus veiksmo – kauzatyvinių veiksmažodžių poromis.The article analysed so far not investigated verb aspects of the functioning of the Lithuanian verb system – where n/st class verbs correlate with other inflectional verbs. This article examines one such a correlation type, which opposes Lithuanian verbs not as transitive verbs vs not transitive, but as the beginning of the action vs the action in process verbs (kalbėti – prakalbti, verkti – pravirkti). The first part deals with the verb interaction that is relevant to the research, the second part presents all the material being analysed, and the third is for the formulation of synchronous and historical motivation hypothesis of the combination of different types of semantic attributes (transitivity vs. action) in one verb class. The semantic relation between an uncontrolled process leading to a change in the status of a subject and a spontaneous momentary event that determines a change in a state or process is a very likely result of the generalization of the primary meaning when a specific morphological model is applied to the new verb. In this way, between the intransitive verbs that make causative pairs, for a large part of n/st verbs the characteristic of being uncontrolled, for example, the verb "kilti" begins to link not only with the inanimate (the temperature, the Sun), but also the live subjects. It is concluded that study of the relations of inflexion in the Lithuanian language n/st verbs should not be limited to causative verb pairs from a typological perspective