Lithuanian Žalgiris, Polish Grunwald

Straipsnyje lyginami Žalgirio mūšio įvaizdžiai Lietuvoje ir Lenkijoje bei jų vieta šių šalių atminties kultūroje. Problema analizuojama istoriškai, didžiausią dėmesį skiriant nacionalinių valstybių laikotarpiui ir tuo metu kurtam Žalgirio įvaizdžiui. Lietuvos visuomenėje išskirtini keli skirtingo požiūrio į šį mūšį periodai: jo atmintis iš karto po įvykio ir galutinis susiformavimas XVI a. vidyryje; XVI a. II pusė – XX a. pradžia; tarpukario periodas; sovietinis periodas ir laikotarpis po 1990 m. Pabrėžtina, kad Žalgirio tema lietuviams buvo svarbi tiek siekiant pabrėžti savo skirtumą nuo lenkų (XVI a. pirmoje pusėje – XX a. pirmoje pusėje), tiek siekiant suartėti su jais (nuo XVI a. pabaigos iki nacionalizmo epochos pradžios ir po 1990 m.), sovietmečiu ši tema naudota kaip ginklas prieš Vakarų imperialistus. Kaip ir Lietuvoje, Lenkijoje Žalgirio tema atskirais laikotarpiai traktuota skirtingai. Ji tapo ypač svarbi formuojantis lenkų identitetui. Straipsnio autoriai aptaria pasakojimų apie Žalgirį skirtumus Lietuvoje ir Lenkijoje. Jie lyginami kaip tautiniai mitai ir atminties kultūros integralios dalys. Skirtingai nuo Lenkijos, kur Žalgiris tautiniu mitu tapo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, Lietuvos visuomenėje jis didesnę svarbą įgijo tik sovietmečiu. Pabrėžtini pasakojimų apie Žalgirį struktūros skirtumai. Tarpukariu Lietuvoje jis buvo neatsiejamas nuo mito apie Vytautą Didįjį. Tuo tarpu Lenkijoje jis tapo integralia Pilsudskio mito dalimi. Antrojo pasaulionio karo metais Žalgirio vardu manipuliavo komunistai, motyvuodami abiejų tautų kovą su vokiečiais. Nežiūrint skirtingo turinio, Žalgirio tema buvo populiari ir abiejų šalių opozicijos komunistiniam režimui aplinkoje. Tai liudija apie Žalgirio tradicijos svarbą atminties kultūroje.The article compares the images of the Battle of Grunwald and their place in the memory of culture in Lithuania and Poland. Focus is shifted on the period of national states and the image of the Battle of Grunwald. Different attitudes to the Battle are distinguished in Lithuanian society: its memory just after the event and the final formation in the mid-16th c.; the 2nd half of the 16th c. – the beginning of the 20th c.; the interwar period; the Soviet period and the period after 1990. The Battle topic was important to Lithuanians to emphasise their difference from Poles (the 1st half of the 16th c. – the 1st half of the 20th c.) and try to get into a closer relationship with them (the end of the 16th c. – the beginning of the nationalism epoch and after 1990). During the Soviet period it was used as a weapon against Western imperialists. In Poland the topic was also differently treated during different periods, assuming great importance when the Polish identity was formed. The authors discus the differences of Battle descriptions in Lithuania and Poland as national myths and integral parts of the memory culture. In Poland it became a national myth at the end of the 19th c. – the beginning of the 20th c.; it became more important to Lithuanian society only during the Soviet period. In the interwar period, the Battle was inseparable from a myth about Vytautas the Great in Lithuania, while in Poland it became an integral part of a myth about Pilsudski. During WWII, the Battle’s name was manipulated by Communists, thus motivating the fight of both states against Germans. Despite different contents, the topic was popular in the environment of the opposition to the Communist regime in both states. It proves the importance of the Battle tradition in the memory culture