Kaip galima derinti žvilgsnį į LDK paveldą?

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo daugiatautė valstybė. LDK ir jos sostinės Vilniaus multikultūriškumo idėjos buvo atsisakyta Lietuvos okupacijų ir nacionalizmų laikais (XIX–XX a.). Straipsnio tikslas – naujai pažvelgti į miesto praeitį pradėjus ieškoti istoriografinių prielaidų, kurios leistų LDK ir Vilniaus istorijos temoms koegzistuoti įvairių Lietuvos tautinių bendrijų, ypač lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir baltarusių, identitetuose. Išsivaduojant iš senųjų nacionalistinės ideologijos paradigmų nulemtų stereotipų etnocentrinis požiūris turėtų užleisti vietą daugiakultūrės praeities tyrimams. Visoje XIII–XVIII a. LDK istorijoje ir jos sostinės Vilniaus praeityje reikia ne tiek ieškoti grynųjų „lietuvybės“ apraiškų, o žiūrėti plačiau, įvedant visą daugiakultūrį, daugiakonfesį ir daugiakalbį paveldą į lietuvių istorinės sąmonės perspektyvas. LDK kultūros europeizacijos konceptas gali padėti įveikti lietuvių savimonės kompleksus. Pripažįstama, kad lenkiškasis Lietuvos kultūros modelis sugebėjo įveikti savo konkurentus ir pavertė Lietuvos kultūrą „antrąja lenkų civilizacijos laida“. Šis konceptas kartu su europeizacijos idėja atveria naujas istorinės sąmonės perspektyvas su LDK istorija save siejantiems Lietuvos ir Vilniaus lenkams. Žvelgiant į lenkų kalbinės kultūros įtaką LDK įžiūrimos analogijos su angliškosios kultūros laida Airijoje JAV ir Australijoje, daniškosios – Norvegijoje, prancūziškosios – Kanados Kvebeke, ispaniškosios kultūros laidos Meksikoje ar Argentinoje, portugališkosios – Brazilijoje.The Grand Duchy of Lithuania was a multinational state. However, the idea of multiculturalism in the Grand Duchy of Lithuania and its capital Vilnius was dismissed during the periods of Lithuanian occupation and nationalism (19th-20th centuries). The aim of the article is to take a fresh look at the past of the city by looking for historiographical assumptions that would allow the themes of the history of the Grand Duchy of Lithuania and Vilnius to coexist in the identities of various Lithuanian national communities, especially in that of Lithuanians, Poles, Russians, Ukrainians and Belarusians. By escaping from the stereotypes determined by paradigms of the old nationalist ideology, an ethnocentric approach should give way to the studies of the multicultural past. Throughout the history of Grand Duchy of Lithuania in 13th-18th centuries and the past of its capital Vilnius, it is necessary to not so much to look for the manifestations of pure "Lithuanian nature", but to look more broadly, introducing the entire multicultural, multidenominational and multilingual heritage into the perspectives of Lithuanian historical consciousness. The concept of the Europeanisation of the culture of the Grand Duchy of Lithuania can help to overcome the complexes of Lithuanian self-consciousness. It is acknowledged that the Polish model of Lithuanian culture managed to overcome its competitors and transformed Lithuanian culture into "the second edition of Polish civilization". This concept, together with the idea of Europeanization, opens up new perspectives of historical consciousness to the Polish people living in Lithuania and Vilnius that associate themselves with the history of the Grand Duchy of Lithuania. Considering the influence of the Polish linguistic culture on the Grand Duchy of Lithuania, parallels can be noticed with the influence of the English culture on Ireland, the United States and Australia, the influence of the Danish culture on Norway, the influence of the French culture on Quebec (Canada), the influence of the Spanish culture on Mexico or Argentina, and the influence of the Portuguese culture on Brazil