Entwicklung der deutsch-litauischen Kulturbeziehungen in den Jahren 1990-2009

Vokiečių lietuvių kultūriniams santykiams didelę įtaką turėjo politiniai 1991 metų pokyčiai Rytų Europoje. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, Lietuva vėl tapo nepriklausoma, o padalinta Vokietija buvo suvienyta. Taigi tarp dviejų kaimyninių valstybių buvo atnaujinti ir ėmė plėtotis politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai. Tai abiems valstybėms turėjo simbolinės reikšmės, tapo patvirtinimu, kad Sovietinio imperializmo laikai liko praeityje. Vis dėlto vokiečių kultūra į Lietuvą žengė labai pamažu, dar lėčiau augo susidomėjimas lietuvių kultūra Vokietijoje. Nežiūrint kai kurių nesklandumų ir ne visuomet tolygaus dviejų šalių kultūrinio bendradarbiavimo plėtojimosi, iš esmės Vokietijos ir Lietuvos kultūrinius santykius 1990–2009 metų periodu galima laikyti normaliais, bekonflikčiais. Tolydžio gerėjančius santykius rodė vis aktyvesnis miestų ir kaimo vietovių kultūrinis bendravimas, bendri menininkų, rašytojų projektai, Gėtės instituto įkūrimas Lietuvoje. Apskritai Vokietija per aptariamą laikotarpį identifikavo save kaip „Baltijos šalių advokatę“ ir buvo pasiruošusi permainų laikotarpiu ir stojant į Europos Sąjungą suteikti Lietuvai pagalbą politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje sferose. Savo ruožtu, Lietuva suvokė Vokietiją kaip draugą, kurios pozityvi laikysena buvo žymi ne tik valstybiniu, bet ir asmeninių ar bendruomeninių kontaktų lygmeniu. Vokietijos prisiimtas Baltijos šalių advokatės vaidmuo ir bendra šalių istorija įpareigoja abi tautas toliau plėtoti kultūriniu ryšius.The German-Lithuanian cultural relations were significantly influenced by the political changes in Eastern Europe in 1991. After the fall of the Soviet Union, Lithuania again became independent and the divided Germany was reunited. Thus the two neighbouring states renewed and developed their political, economic and cultural relations. This had a symbolic meaning for both states, and became a confirmation that the period of Soviet imperialism stayed in the past. Nevertheless, the German culture entered Lithuania very slowly, and the interest in the Lithuanian culture in Germany was even slower. Despite some difficulties and not always even development of cultural cooperation of the two countries, the German-Lithuanian cultural relations in the period of 1990–2009 could be considered as normal and conflict-free. The gradually improving relations were witnessed by an increasingly active cultural communication or urban and rural localities, common projects of artists and writers, as well as the establishment of the Goethe’s Institute in Lithuania. In general, Germany identified itself during the period under discussion as the “advocate of the Baltic states” and was ready to provide assistance to Lithuania in the political, economic and cultural spheres during the transition period and accession to the European Union. In turn Lithuania treated Germany as a friend whose positive bearing was significant not only on the state level, but also on the level of personal or community contacts. The role of the advocate of the Baltic States assumed by Germany and the common history of the two countries commit both nations to further develop cultural relations