Geheime Deutsch-Sowjetische Vereinbarungen (1939) und die Vision und wege der (nicht-)Wiederherstellung der unabhängigkeit Litauens (1988-1990)

Straipsnyje nagrinėjamas slaptųjų 1939 m. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos susitarimų vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybingumą XX a. pabaigoje. Pateikiama istorinė šių dokumentų išviešinimo ir įtraukimo į politinius procesus apžvalga. Slaptieji protokolai pristatomi kaip istorinio sąmoningumo katalizatorius, kuris nuo tiesos paskelbimo vedė prie reikalavimo pripažinti istorinę neteisybę, teisiškai įvertinti protokolus juos pasmerkiant ir paskelbiant negaliojančiais nuo pat pasirašymo momento. Visa tai vedė Nepriklausomybės link, rengė suverenios Lietuvos valstybės atkūrimo teisinius pagrindus, nors sovietų vadovybė iki pat 1990 m. buvo linkusi dokumentus slėpti. Sovietų Sąjungos lyderių siekių būta akivaizdžių – kuo labiau atriboti slaptuosius susitarimus nuo 1940 m. vasaros įvykių ir susilaikyti nuo jų teisinės kvalifikacijos ir įvertinimo. Tačiau kovoje dėl diktatorių suokalbio reikšmingumo vyravo visai kiti interesai nei istorinės tiesos nustatymas. Sovietinės Lietuvos valdžiasiekė atitaisyti istorinę netiesą ir neteisingumą remdamasi kuo akivaizdesnių pagrindu, oSovietų Sąjungos interesų būta kur kas esmingesnių. Tai vengimas kalbėti apie bet kokias pakto su Vokietija pasekmes, siekiant užbėgti už akių kaltinimų dėl Antrojo pasaulinio karo inicijavimo atnaujinimui,nenoras paleisti iš savo rankų prieškarinį beipokarinį grobį, pripažintitai, kas galėtų išjudinti imperijos pamatus.Visgi straipsnyje iškeliama ir pagrindžiama idėja Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą klausimą kelti ir tyrinėti atskirai nuo slaptųjų Sovietų Sąjungos -Vokietijos protokolų.The paper analyses the role of secret protocols between the Soviet Union and Germany in 1939 while re-establishing the statehood of Lithuania at the end of the 20th c. It presents the historical overview of making these documents public and involving them in political processes. The secret protocols are presented as the catalyst of historical consciousness which led from the declaration of truth to the requirement to acknowledge historical injustice and legally evaluate the protocols by condemning them and proclaiming them null and void as of the very signing moment. All this led towards Independence, laid the legal foundations for the restoration of the sovereign state of Lithuania, although the Soviet authorities concealed the documents until 1990. The aims of Soviet leaders were evident – to disassociate the secret protocols from the 1940 summer events to the highest possible extent and to restrain from their legal qualification and evaluation. However, the interests that quite differed from the establishment of historical truth prevailed in the fight regarding the significance of dictators’ plot. The authorities of Soviet Lithuania sought to rectify historical untruth and injustice referring to the most evident basis, whereas the interests of the Soviet Union were much more substantial. It was avoidance to talk about any consequences of the pact with Germany, seeking to prevent renewal of accusations regarding the initiation of World War II, unwillingness to relinquish one’s hold of the pre-war and post-war spoils, and to admit what could stir the foundation of the empire. Still the paper points out and substantiates the idea to put and analyse the question of Lithuania’s incorporation in the Soviet Union separately from the secret Soviet Union-German protocols