Žurnalistikos laukas okupuotoje Lietuvoje (1940-1944)

Daktaro disertacijoje nagrinėjami valdžios ir žiniasklaidos santykiai totalitarinių valstybių okupuotoje Lietuvoje (1940–1944). Tyrimo tikslas – atskleisti ir palyginti, kaip žiniasklaida politiškai kontroliuota bei pajungta propagandai SSRS ir nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. Darbe išskiriami du empirinio tyrimo etapai. Pirmiausiai išnagrinėjami žiniasklaidos sistemos struktūriniai pokyčiai ir politinės kontrolės principai. Disertacijoje atskleidžiama: žiniasklaidos organizacijų tinklo kaita ir valdymo principai; žiniasklaidos priežiūros institucijų veiklos bruožai; valstybinės naujienų agentūros funkcijos; žurnalistų profesinės bendruomenės reguliavimo formos. Antruoju tyrimo etapu remiantis kritinės diskurso analizės prieiga sudaroma žurnalistikos diskurso analizės metodologija. Darbe atskleidžiama SSRS ir nacistinės Vokietijos propaguotų ideologijų reikšmė Lietuvos žiniasklaidoje plėtotam žurnalistikos profesiniam diskursui (1940–1944). Kompleksiškai atliktas empirinis tyrimas įvairiomis kryptimis užpildo Lietuvoje egzistavusias Antrojo pasaulinio karo žiniasklaidos tyrinėjimų spragas. Darbas atliktas pateikiant platų pasirinktos temos kontekstą: nuosekliai aptarta okupacinių režimų valdymo sistema, pristatyta Lietuvos žurnalistikos ir žiniasklaidos padėtis valstybės okupacijos išvakarėse, duomenys nagrinėjami totalitarizmo ir ideologijų kritikos teorijos perspektyvoje.Doctoral dissertation presents the analysis of government and media relations in Lithuania occupied by totalitarian states (1940-1944). The aim of the research – to reveal and compare how the media was politically controlled and subjected for propaganda in Lithuania occupied by USSR and Nazi Germany. Two stages of the empirical research are formed in the dissertation. First of all, structural changes and principles of political control policy of the media system in the occupied Lithuania are analyzed. The paper reveals: structural changes and management principles of the media organizations’ network; features of the media supervision institutions’ activities; functions of state news agency; forms of regulation for professional community of journalists. In the second stage of the research, methodology for journalism discourse analysis is formed on the basis of critical discourse analysis approach. The paper reveals the significance of ideologies promoted by the USSR and Nazi Germany for the professional discourse of journalism developed in the Lithuanian media. A complex empirical research fills the gaps of media researches of the Second World War in Lithuania. The research was carried out by presenting a broad context of the selected topic: consistent discussion of occupation regimes’ management system, presentation of Lithuanian journalism and news media status on the eve of state occupation, the data were examined in the perspective of theory of totalitarianism and the critique of ideology