1940 m. Lietuvos valstybės tragedija JAV istorijos profesoriaus akimis

Recenzijoje aptariama Alfredo Ericho Senno knyga „Lietuva 1940. Revoliucija iš viršaus“ (Vilnius, 2009). 1940 metų vasarą Lietuvoje įvykusi Sovietų Sąjungos okupacija ir aneksija yra viena skaudžiausių lietuvių tautai temų, kuri skirtingais laikotarpiais sulaukė daug ir prieštaringų vertinimų. Studijoje daugiau pateikiami prieštaringi 1940 metų įvykių aiškinimai, nei atkuriamos visos sovietinės okupacijos smulkmenos. A. E. Senno knyga yra aktuali ir vertinga, provokuojanti diskusijas ir kelianti įvairius klausimus, į kuriuos atsakymus turės pateikti kiti istorikai. A. E. Sennas, kaip ir daugelis dabartinių autorių, rašančių apie 1940 metų Lietuvos įvykius, nesigilina į ankstesnio laikotarpio šalies vidaus procesus, todėl perteikiant visą vaizdą per Lietuvos ir Sovietų Sąjungos bei užsienio politikos įvykius, dauguma svarbių detalių, pirmiausia dideli nesutarimai tarp autoritarinės valdžios ir visuomenės, ypač okupacijos išvakarėse, lieka nepastebimi. Tyrėjai menkai gilinasi į šią svarbią temą ir pagrindinį dėmesį sutelkia į kitus dalykus ar išskirtinai gvildena sovietinę istoriografiją, o šis kelias vienkryptis, jį renkantis įrodinėjamos jau seniai įrodytos tiesas. Recenzijoje išsakomas susirūpinimas esame tyrimų būkle. Per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius nepasirodė išsamesnis, išskyrus pavienius straipsnius, tyrimas apie opoziciją Antano Smetonos autoritariniam valdymui. Tokie tyrimai būtų labai naudingi istorikams, tiriantiems 1940 metų Lietuvos okupaciją, ir leistų labiau įsigilinti į tų įvykių genezę